ESTT kovo 22 dieną nutarė, kad gyventojams, kurių lėšos jau buvo nurašytos apmokėti banko planuojamas išleisti akcijas ar obligacijas, gali būti taikoma tiek ES direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos.
„Ginčo esmė yra ne investuotojo turimų finansinių priemonių (akcijų ir obligacijų – BNS) vertės praradimas ar šių priemonių emitentės galėjimas kompensuoti šiam investuotojui minėtų priemonių piniginę vertę. Ginčijamas šios kredito įstaigos, veikiančios kaip investicinė įmonė, negalėjimas išleisti tokias priemones klientams, siekiantiems įgyti nuosavybės teisę į jas, todėl ir įvykdyti įsipareigojimus jų atžvilgiu“, – rašoma ESTT nutartyje.
Kuria draudimo sistema remiantis pasinaudoti kompensacija, anot ESTT, turi nuspręsti patys gyventojai, o ne jų ieškinius narinėjantis teismas.
„Kadangi šie žmonės patenka į apsaugą, nustatytą tiek indėlininkų direktyvoje, tiek investuotojų direktyvoje, ir kadangi mūsų valstybė nepasirinko, prie kurio (draudimo – BNS) modelio juos priskirti, tai mūsų Aukščiausiajam Teismui nepalikta teisė nuspręsti, ar juos priskirti prie indėlininkų ir kompensuoti iki 100 tūkst. eurų žmogui, ar prie investuotojų, kuriems maksimaliai gali būti kompensuota tik iki 22 tūkst eurų“, – BNS sakė neišleistų akcijų pirkėjams atstovavęs advokatas Andrius Mamontovas.
„Tikėtina, kad didžioji dalis šių žmonių norės būti pripažinti indėlininkais“, – pridūrė jis.
Neišleistų akcijų pirkėjus subūrusios Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis pabrėžė, kad ES teismo sprendimas yra didžiausia asociacijos pergalė per visą jos veiklą nuo 2009 metų.
„Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos atveju esame subūrę maždaug 500 asmenų grupę, kuri kartu kovojo dėl prarastų lėšų. Pinigus už akcijas sumokėję investuotojai negavo nei akcijų, o Lietuvos teismai atsisakė šias lėšas pripažinti indėliu. Džiaugiamės, kad šiame politizuotame procese triumfuoja teisingumas“, – BNS sakė V. Plunksnis
Į ESTT dėl prejudicinio išaiškinimo 2015 ir 2016 metais kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjęs grupės investuotojų ieškinį dėl „Snoro“ neišleistų obligacijų bei Alvydo Raišelio ieškinį dėl neišleistų obligacijų.
Lietuvos teismai buvo nepalankūs šiems investuotojams – tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Apeliacinis teismas atsisakė juos pripažinti indėlininkais, kuriems priklausytų Indėlių draudimo fondo išmoka.
Lietuvos teismuose geriau sekėsi A. Raišeliui – jo ieškinį Vilniaus apylinkės teismas 2012-aisiais atmetė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013-aisiais sprendimą panaikino ir pripažino investuotojo teisę į kompensaciją. Pastarąjį sprendimą Aukščiausiajam Teismui apskundė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, o smulkieji investuotojai naujos akcijų emisijos galėjo įsigyti beveik už 7,3 mln. eurų.
Draudimo išmokas gali gauti tik su žlugusiu banku nesusiję investuotojai, todėl finansiniais nusikaltimais kaltinami buvę „Snoro“ vadovai V. Antonovas ir R. Baranauskas į draudimo išmokas pretenduoti negali.
2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.
