aA
Neįgaliesiems susirasti darbą trukdo išankstinės darbdavių nuostatos ir stereotipai – jie mano, kad neįgalus žmogus nesugebės tinkamai atlikti darbo, LRT.lt sako Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė. Ji taip pat kritikuoja subsidijų ir pašalpų teikimą – anot jos, teikiamos pašalpos neskatina ieškotis darbo.
© DELFI / Domantas Pipas

Tuo tarpu Darbdavių konfederacijos atstovas Vaidotas Levickis apgailestauja, kad ne visose įstaigose įmanoma idealiai pritaikyti darbo sąlygas. Pasak jo, darbdaviai taip pat neretai tikisi, kad kiekvienas darbuotojas būtų universalus.

H. Varnienės teigimu, ne visiems neįgaliesiems reikia pritaikyti darbo aplinką. Pavyzdžiui, žmogui, sėdinčiam vežimėlyje ir dirbančiam administracinį darbą, turi būti sudarytos tinkamos sąlygos tik atvažiuoti iki darbo vietos – daugiau poreikių jam nėra.

Žinoma, sutinka H. Varnienė, kuo didesnė negalia, tuo sunkiau pritaikyti darbo vietą. Pavyzdžiui, kai kuriems sunkiau judinti rankas, dėl to gali reikėti pritaikyti specialią įrangą.

Darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas V. Levickis kalba, kad darbdaviai paprastai nerimauja, ar sugebės pritaikyti patalpas bei įrengti tinkamas poilsio vietas – kartais investicijos gali būti didesnės nei darbuotojo sukuriama vertė.

Lietuvos darbo biržos komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė išskiria kitą priežastį. Anot jos, neįgaliuosius supa stereotipai, darbdaviai dvejoja, ar jie sugebės tinkamai atlikti darbus.

„Neįgalieji stigmatizuojami – vyrauja stereotipas, kad neįgalus asmuo, turėdamas sveikatos problemų, negalės atlikti darbo, tai darys nepakankamai greitai, jam trukdys negalia. Darbdaviai baiminasi, kad toks darbuotojas dirbs neefektyviai ir dažnai sirgs“, – svarsto M. Jankauskienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai taip pat pritaria tokiai minčiai. Anot ministerijos, kliūtis įsidarbinti sudaro kai kurių darbdavių išankstinės nuostatos dėl galimai kilsiančių problemų, susijusių su darbuotojų sveikata, darbo sąlygomis bei darbo vietos pritaikymu.

Kritikuoja subsidijų ir pašalpos teikimą

Kita problema, kurią įvardija V. Levickis, – informacijos trūkumas. Jis sutinka, kad jei būtų daugiau švietimo, darbdaviai būtų linkę labiau integruoti neįgaliuosius ir priimti juos į darbo rinką.

„Jei darbdaviai turėtų daugiau informacijos kaip geriau elgtis priimant neįgalųjį, jei būtų geros praktikos pavyzdžių, požiūris pasikeistų. Labai stipriai trūksta informacijos“, – apgailestauja V. Levickis.

Darbdavių konfederacijos atstovas įžvelgia ir visuomenės problemų, anot jo, kiti darbuotojai gali turėti kokių nors išankstinių nuostatų, o tai dar labiau apsunkina situaciją.

Neįgaliųjų įdarbinimas: pašalpos yra didžiulė meškos paslauga
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tokiai nuomonei pritaria H. Varnienė: „Žmonės, turintys proto ar psichikos negalią, Lietuvoje yra tarsi tabu, o užsienio šalyse jie puikiai dirba. Paprastai parduotuvėse jie išdėlioja prekes, ką nors archyvuoja – tikslingai išmokius dirbti konkretų darbą, jie gali puikiai tai daryti.“

H. Varnienė taip pat kritikuoja subsidijų teikimą neįgaliesiems. Anot jos, tuo piktnaudžiaujama, nes darbingumo grupės arba procentai neatspindi realių žmogaus gebėjimų dirbti.

„Laikomės pozicijos, kad žmogui su negalia būtų parenkamas optimaliausias darbas, kad būtų galima maksimaliai išnaudoti jo sugebėjimus. Tada subsidijos nereikia“, – tvirtina H. Varnienė.

Neįgaliųjų forumo atstovės teigimu, darbdaviams trūksta informacijos, esą jie nežino, kad žmonės su negalia gali ir nori dirbti. Ji taip pat kritikuoja valstybės teikiamas pašalpas. Pasak H. Varnienės, jos neskatina įsilieti į darbo rinką.

„Žmonėms su negalia mokamos pašalpos yra didžiulė meškos paslauga“, – tikina H. Varnienė.

Darbdaviams trūksta informacijos

Pasak H. Varnienės, darbdaviai dažnai nežino, kaip neįgaliesiems gali padėti. Pavyzdžiui, sako ji, darbus reikėtų skaidyti į smulkesnius veiksmus.

„Kasininko darbą galėtume išskirti į tris pareigybes – vienas dirba kasoje, kitas dėlioja prekes, trečias užsiima valymu. Tai galėtų pasiteisinti pritaikant darbo vietas neįgaliesiems. Darbdaviai tikrai nėra kokie nors siaubūnai, jie tiesiog nežino“, – svarsto H. Varnienė.

Vis dėlto V. Levickis abejoja, ar kiekvienoje įmonėje būtų galima darbo procesą išskaidyti į smulkesnius veiksmus.

„Kiekvienas darbuotojas turi būti universalus. Pavyzdžiui, jei yra keliasdešimties metrų plotas prekybai, jame dirba vienas pardavėjas, kuris ir prekiauja, ir susitvarko, ir prekes susikrauna. Įsivaizduokite, kas būtų, jei reikėtų priimti tris.

Kalbame ir apie darbo užmokestį – juk minimalus atlyginimas yra privalomas, todėl tokioje situacijoje nebūtų ekonominės logikos. Stambioje įmonėje išskaidyti darbus būtų lengva, smulkioje – beveik neįmanoma“, – sako V. Levickis.

Įsidarbina 10 proc. Darbo biržoje registruotų neįgaliųjų

Darbo biržos atstovė M. Jankauskienė teigia, kad, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas neįgaliems asmenims integruotis ir išlikti darbo rinkoje, rengiamas profesinis mokymas, taip pat gali būti skiriama parama darbo vietoms steigti.

Pasak M. Jankauskienės, socialinėms įmonėms, įdarbinusioms neįgaliuosius, mokama valstybės parama. Neįgaliesiems taip pat taikoma profesinės reabilitacijos programa, kuria siekiama atstatyti darbingumą bei padėti įgyti naujų profesinių įgūdžių.

Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, neįgaliesiems, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis ir kurie siekia pradėti savo verslą, organizuojamas savarankiško užimtumo rėmimas. Neįgalusis, įsteigęs sau darbo vietą, turi ją išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius.

Ministerijos atstovų teigimu, šiuo metu rengiami Užimtumo, Socialinių įmonių bei Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymų pakeitimai, kuriais ketinama įtvirtinti principą, kai valstybė remia patį neįgaliųjų įdarbinimą, o ne juridinius asmenis, kurie neįgaliesiems tik suteikia darbo vietą.

Rengiamame įstatyme siūloma, kad būtų atliekamas individualus vertinimas ir nustatoma, kokių konkrečių paslaugų ir priemonių reikia tam tikroje darbo vietoje.

M. Jankauskienė teigia, kad 2018 metų sausio–liepos mėnesiais įdarbinta 97,2 tūkst. asmenų. Iš jų – virš 600 neįgaliųjų, kuriems nustatytas iki 55 proc. darbingumas.

Pasak Darbo biržos atstovės, dažniausiai neįgalieji dirba valytojais, pardavėjais, virėjais, vairuotojais. Ji taip pat išskiria tokias profesijas kaip kiemsargiai, siuvėjai bei apsaugos darbuotojai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.3333

Finansų ministerija vidaus rinkoje pasiskolino 30 mln. eurų

„ Nasdaq “ Vilniaus biržoje antradienį įvykusiame penkerių metų trukmės Vyriausybės...

Bankroto administratorė bus teisiama už kyšininkavimą (2)

Bankroto administratorė Raisa Trimailienė bus teisiama už kyšininkavimą bei neteisėtą...

Ilgasis savaitgalis Kuršių mariose: perkelta 15 tūkst. mašinų, 193 papildomi keltų reisai (1)

Nuo penktadienio iki pirmadienio per Kuršių marias keliantys keltai atliko papildomus 193 reisus,...

Airių baro savininkams lietuviams liepta išmokti olandiškai arba „grįžti į Airiją“ (42)

Lietuvių pora, kuriai priklauso airių stiliaus baras Belgijoje , Flandrijos regione, flamandų...

Prokuratūra sukčiavusiam gydytojui paprašė skirti baudą

Panevėžio apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama procesą užbaigti teismo...

Top naujienos

Gražulis išsaugojo teisinę neliečiamybę papildyta 14.52 val. (61)

Seimas antradienį nepatenkino generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymo panaikinti Petro...

Apsilankė Palangos Basanavičiaus gatvėje ir turguje: kokios maisto ir uogų kainos (5)

Vasarą visi atostogų metu traukia į pajūrį. Tad DELFI Maistas pasižvalgė, kokios kainos...

Seimas nori matyti atlyginimus darbo skelbimuose

Antradienį Seimo posėdyje svarstytas Darbo kodekso pakeitimas, kuris įpareigotų darbdavius...

Derybų dėl koalicijos įkarštyje sugriuvo „tvarkiečių“ frakcija papildyta (85)

Pasitraukus Valentinui Bukauskui „tvarkiečiai“ Seime nebeturi septynių narių, reikalingų...

Sudėtinga byla: vaikinas žuvo, vairuotoja tikina, kad į perėją jis įbėgo (72)

Kauno apylinkės teismas tęsia tragiškos nelaimės aplinkybių nagrinėjimą. Praėjusių metų...

Po ilgų testavimų – pagaliau Lietuvoje: atgabentos pirmosios pėstininkų kovos mašinos (25)

Lietuvą birželio 25 d. pasiekė pirmosios dvi pėstininkų kovos mašinos (PKM) „Vilkas“. Po...

Šiurpią avariją sukėlęs futbolininkas pražudė jaunavedžių porą – pasirodė incidento įrašas (3)

Meksikoje – skandalu virtusi nelaimė, kurios kaltininkas – „Porto“ klubui priklausantis...

„Artinasi pragaras“: neįprasta karščio banga smogs net Skandinavijai (98)

Europoje prasideda savaitę truksianti karščio banga. Nuo Ispanijos iki Šveicarijos temperatūra...

Žemaitaitis turi du planus, kaip gelbėti sugriuvusią „tvarkiečių“ frakciją (5)

Pasitraukus Valentinui Bukauskui „tvarkiečiai“ Seime nebeturi septynių narių, reikalingų...

Pokyčiai artėja: Seimas uždegė žalią šviesą Kepenio sveikatinimo programai (240)

Antradienį Seime svarstymui pristatytos parlamentaro Dainiaus Kepenio Sveikatos tausojimo ir...