Darbo užmokesčio augimas euro zonoje pastaruoju metu yra stebėtinai silpnas, nors blokas demonstruoja bene geriausius ekonominius rodiklius per pastarąjį dešimtmetį. ECB mano, kad, prieš mažinant kiekybinio skatinimo programos apimtis, euro zonai reikia geresnės algų dinamikos, kuri padėtų sukurti sąlygas tvariai 2 proc. infliacijai.

Aiškindamas lėtai augančias algas bei paraleliai mažą nedarbą, ECB teigia, kad nedarbo rodikliai neįskaičiuoja žmonių, kurie neatitinka griežtų statistinių kriterijų, taip pat neįtraukia ne visą darbo dieną dirbančius žmones, kurie norėtų dirbti daugiau valandų. Visa tai, banko teigimu, prisideda prie darbo rinkos laisvumo.

Atsižvelgus į šiuos faktorius, darbo rinkos laisvumas euro zonoje siekia ne oficialiai skelbiamus 9, o apie 15 proc. Pasak ECB, vienintelė Vokietijos darbo rinką rodo žymų lankstumą.

Darbo rinkos reformos, kurias iš dalies rėmė pats ECB, lėmė ne visą darbo dieną dirbančių žmonių skaičiaus pakilimą, nes tokio pobūdžio darbo sutartys darbdaviams teikia didesnį lankstumą. Dėl šios priežasties įmonės paprasčiausiai samdo daugiau ne visu etatu dirbančių žmonių, užuot suteikusios daugiau darbo esamiems darbuotojams.

Nuo 2008 m. finansų krizės ne visą darbo dieną dirbančių žmonių skaičius euro zonoje kilo 4 mln.

ECB taip pat skaičiuoja, kad apie 3,5 proc. darbingo amžiaus žmonių statistiškai yra laikomi neveikliais, nors prie darbo rinkos jie galėtų prisijungti greitai, o dar 3 proc. žmonių dirba mažiau valandų, nei norėtų.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)