Nedarbo išmokos didinimas – ne vienintelis kelias: siūlytų didinti NPD, griežtinti tvarką ar daliai pinigų nemokėti

Lietuva nedarbo pašalpų sistemoje jau bent kelerius metus išsiskiria iš visos Europos Sąjungos (ES). Duomenys rodo, kad dėl gana aukštų nedarbo ir kitų išmokų, kartais dirbti net nebeapsimoka. Tuo pačiu girdimi siūlymai dėl nedarbo išmokų didinimo ar mokėjimo trukmės ilginimo tam, kad būtų artėjama prie ES standartų. „Delfi“ kalbinti ekspertai įspėja, kad yra ir daugiau galimų sprendimų.

Tikslas koreguoti nedarbo draudimo sistemą įrašytas Vyriausybės programoje bei vasario pabaigoje Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programos įregistruotame nuostatų įgyvendinimo plano projekte.

Jame teigiama, kad bus didinama nedarbo išmokų trukmė priešpensinio amžiaus asmenims, išmokų sąsaja su socialinio draudimo įmokomis ir jų taiklumas. Už tai bus atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Savanoriškai iš darbo išėjusiam ar atleistam žmogui 9 mėnesius priklauso nedarbo išmoka. Pirmus tris mėnesius ši išmoka yra didžiausia, o vėliau palaipsniui mažėja.

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys, kintama ir pastovioji, o jos dydis priklauso nuo minimalios mėnesinės algos (MMA).

Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA (2025 m. MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro).