Siūlo reformuoti sistemą
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė manantis, jog nedarbo išmokų sistemą reikėtų keisti.
Pasak jo, statistika šiandien aiškiai rodo, jog šalis susiduria su nedarbo spąstų problema. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nedarbo spąstų rodiklis Lietuvoje siekia 86 proc.
„Šis rodiklis parodo, kokią dalį atlyginimo sudaro darbuotojo mokami mokesčiai ir pašalpos, kurių jis netenka, kai žmogus iš bedarbio tampa darbuotoju.
Pas mus šis rodiklis siekia 86 proc. Tai reiškia, kad jeigu bedarbis tampa darbuotoju, apie 86 proc. atlyginimo sudaro mokesčiai, kuriuos jis turi mokėti, kai tampa darbuotoju, ir pašalpos, kurių jis netenka, kai įsidarbina.
Todėl išeina taip, kad kai asmuo įsidarbina, jo pajamos vidutiniškai padidėja tik 14 proc. lyginant sus tomis, kai jis yra bedarbis“, – aiškino ekonomistas ir teigė, kad problema – gaunamose išmokose, kurios susidaro tokios didelės, jog darbuotojui paprasčiausiai neapsimoka sugrįžti į darbo rinką.
„Tada tokie asmenys gali gauti pašalpas ir dar bandyti įsidarbinti nelegaliai. Tokiu būdu jie atostogaudami gauna praktiškai tiek pat, kiek gautų, jei dirbtų“, – aiškino jis.
A. Izgorodino teigimu yra būdas, kaip būtų galima sumažinti nedarbo spąstų rodiklį ir tai susiję su išmokų sistemos keitimu.
„Kai buvo COVID-19 pikas ir kai ekonomika buvo uždaryta, normalu, kad išmokų reikėjo daugiau, jog padėtume bedarbiams, bet kai dabar Europoje COVID-19 eina į antra planą ir nekelia tokių struktūrinių grėsmių, kaip anksčiau, galbūt būtų galima darbuotojui didinti motyvaciją grįžti į darbo rinką. Šiuo metu Lietuvoje turime rekordiškai didžiausią laisvų darbo vietų skaičių ir jeigu mes tų darbo vietų neužpildysime, turėsime mažesnį ekonomikos augimą.
Visiškai panaikinti išmokas būtų per radikalu, bet geriausia būtų padaryti, kad žmogus išmoką gauna tada, kada dalyvauja darbo paieškos priemonėse, aktyviai ieško darbo, tarkime, per mėnesį sudalyvauja kažkiek darbo pokalbių.
Darbo pašalpos turi padėti žmogui sunkiu laikotarpiu, bet ne išeiti iš darbo rinkos ir pasilikti pilkoje zonoje. Jas reikėtų prisirišti prie rezultato ir, manau, kad dalis bedarbių jų nebegautų“, – siūlė ekonomistas.
Apie tai, kad bedarbiai atsisako dirbti ieškodami įvairiausių priežasčių, ne kartą yra pasakoję ir UŽT atstovai.
Tarp naujausių pasiteisinimų – ir pasisakymai apie galimybių paso neturėjimą, nors tai, kaip pabrėžiama, nėra priežastis atsisakyti darbo pasiūlymo.
Nevykdai reikalavimų – netenki išmokos
Minčiai, kad išmokų sistema turėtų keistis, pritaria ir Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis.
„Manau, kad tvarka turėtų būti griežta ir tokia, kad nedarbo draudimo išmoka turėtų būti mokama tik tada, kada žmogus vykdo UŽT nurodymus, tai yra ieško darbo, keičia kvalifikaciją.
Neatmetu minties, kad ji galėtų būti mokama ir ilgiau nei 9 mėnesiai, galėtų būti didesnė, tačiau reikia reikalauti, kad būtų vykdomi visi reikalavimai ir būtų griežta kontrolė – arba motyvuotas atsisakymas, kodėl negali ten dirbti, arba persikvalifikavimas“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, jeigu žmogus reikalavimų nevykdo, jis turėtų netekti galimybės tokias išmokas gauti.
„Bendrai, aš vietoje išankstinių pensijų labiau matyčiau nedarbo draudimo sistemą, kad kol žmogus dar nesulaukęs pensinio amžiaus, jo neišvaryti ir neatsikratyti, bet bandyti jam ieškoti darbo ir dirbti su juo, kad jis galėtų likti rinkoje, o nedarbo draudimo išmoką mokėti didesnę ir ilgiau, bet griežtai reikalauti vykdyti UŽT reikalavimus“, – sakė jis.
Ministerija imsis permainų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tikino, kad šiuo metu yra rengiamos Užimtumo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama identifikuoti asmenis, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje, tačiau nesiekia įsidarbinti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar slaugo tėvus ir pan.
„Šiems nepasirengusiems dirbti asmenims būtų suteikiamas kitas statusas ir teikiamos papildomos konsultavimo paslaugos, įvertinus jų problemas, trukdančias įsidarbinti. t. y. pirmiausia būtų sprendžiamos su įsidarbinimu susijusios problemos ir tik tada siūlomas darbas.
Siekiant užtikrinti, kad į laisvas darbo vietas būtų siunčiami darbdavio reikalavimus atitinkantys, motyvuoti ir norintys dirbti asmenys, siūloma keisti tinkamo darbo apibrėžimą, numatant, kad pradžioje būtų siūlomas darbas, atitinkantis asmens kvalifikaciją, darbo patirtį, sveikatos būklę, kelionės į darbo vietą trukmę ir siūlomą darbo užmokesčio dydį, o vėliau – siūlomas darbas nebūtinai atitinkantis kvalifikaciją ir darbo patirtį, sveikatą ir kelionės į darbo vietą trukmę“, – teigė ministerijos atstovai.
Kaip buvo aiškinama, jei asmuo atsisakytų jam siūlomo tinkamo darbo, jis netektų bedarbio statuso, tačiau Užimtumo tarnyboje liktų kitu registruoto asmens statusu. Ką tiksliai tai reiškia ir ar tokie asmenys netektų ir nedarbo išmokos, ministerija patikslinti negalėjo.
„Šiuo metu yra peržiūrima šalies užimtumo sistema, vyksta diskusijos, ruošiami pakeitimai, o laukiami pokyčiai artimiausiu metu bus pristatyti visuomenei“, – teigė SADM specialistai.
Nedarbo išmoka gali siekti ir 900 Eur
Remiantis Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, spalio 1 dieną šalyje iš viso buvo registruota 195,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų.
Iš jų, kaip buvo teigiama, 82,7 tūkst., apie 42 proc., sudarė ilgalaikiai bedarbiai, kuriais UŽT laikomi registruoti asmenys iki 25-erių, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių.
Svarbu pažymėti, kad nedarbo socialinio draudimo išmokas ilgiausiai asmuo gali gauti 9 mėnesius ir su sąlyga, jog yra sukaupęs pakankamą nedarbo socialinio draudimo stažą – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo UŽT dienos.
UŽT duomenimis, spalio 1 d., minėtas nedarbo draudimo išmokas gavo 20,9 proc. UŽT registruotų darbo ieškančių asmenų, turinčių bedarbio statusą. Iš viso – 42 535 asmenys. Pasak atstovų, gaunančių nedarbo išmokas asmenų skaičius pastaruoju metu mažėja.
„Bendra mažėjimo tendencija stebima nuo šių metų pradžios“, – sakė specialistai.
Remiantis SADM duomenimis, vidutinė nedarbo išmoka šių metų III ketvirtį siekė 402 eurus už visą mėnesį. Vidutinė išmokos mokėjimo trukmė – 5 mėnesiai.
Ilgiausia vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmė yra priešpensinio amžiaus grupės asmenų (60-65 m.) ir siekia 6,2 mėnesio. Tai rodo, kad vyresniems darbus praradusiems žmonėms sunkiau sugrįžti į darbo rinką.
„Sodros“ specialistai skaičiavo, kad didžiausia nedarbo išmoka gali siekti ir apie 900 Eur.
„Gyventojų, kurie kreipėsi dėl nedarbo išmokos skyrimo 2021 m. III ketvirtį didžiausia nedarbo išmoka gali siekti 876,13 euro, t. y. 58,18 proc. nuo užpraeito ketvirčio šalies vidutinio darbo užmokesčio, o žmonių kurie kreipsis 2021 m. IV ketvirtį maksimali išmoka sieks 904,35 euro.
2021 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, mažiausias išmokas nuo 149 iki 180 eurų gavo 0,3 tūkst. žmonių, o didžiausias nuo 860 iki 900 eurų gavo 1,6 tūkst. gyventojų“, – portalui tv3.lt skaičiavo „Sodra“.
SADM duomenimis, 2021 m. rugsėjo mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmokoms kirta 22,7 mln. Eur suma buvo beveik penktadaliu mažesnė (19,2 proc. arba 5,4 mln. Eur) nei pernai rugsėjį – 28,1 mln. Eur.
2022 m. nedarbo socialiniam draudimui numatomi 282,5 mln. Eur arba 2,2 proc. mažiau nei 2021 metams. Remiantis Ekonominės raidos scenarijumi, prognozuojamas nedarbo lygio mažėjimas nuo 7,4 proc. 2021 m. iki 6,7 proc. 2022 m.
Kokias išmokas ir kiek galima gauti
Nedarbo išmokos dydį sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintama.
Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). Šiemet MMA siekia 642 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 149,39 eurų.
Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį, vertinamos gavėjo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius mažėja. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą-devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.
Ilgalaikiams bedarbiams taip pat yra skiriama papildoma socialinė pašalpa pradėjus dirbti.
Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių. Taip siekiama paskatinti ilgalaikius bedarbius sugrįžti į darbo rinką.
Taip pat socialinę pašalpą gali gauti ir su finansiniais sunkumais susiduriantys asmenys tuo atveju, jei jam tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 140,8 euro.
Apskaičiuojant pajamas, į gaunamas pajamas neįskaitomi vaiko pinigai ir 20-40 proc. (priklausomai nuo šeimos sudėties) darbo pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos.