„RIA.com Marketplaces“ analitikai išanalizavo, kuriose iš šių rinkų nedarbo mastai yra didžiausi ir kaip jie kito per pastaruosius 10 metų.
Pandemijos įtaka darbo rinkoms
Kaip rašoma pranešime, dabartinė situacija Lietuvoje yra nedžiuginanti.
Kaip matyti iš „Eurostat“ duomenų, 2020-ųjų liepos pabaigoje nedarbo lygis išaugo iki 9,4 proc., o rugpjūčio 17 d., pagal Užimtumo tarnybos statistiką, jis jau siekė 13,3 proc. Šalyje minėtu laiku buvo užregistruota 229,3 tūkst. bedarbių. Rugpjūtį į Užimtumo tarnybą daugiausia kreipėsi asmenų iš prekybos, apdirbamosios gamybos bei statybos sektorių. Pandemija taip pat smarkiai palietė viešbučių ir restoranų verslą. Tiesa, šiuo metu pastebima ir šiek tiek padidėjusi darbo pasiūla.
Minėti sektoriai nukentėjo ir Estijoje, kur dėl koronaviruso teko atleisti dalį darbuotojų. Dėl to liepos pabaigoje nedarbas šoktelėjo iki 7,1 proc., o tai yra apie 50 tūkst. žmonių šaliai, kurioje gyvena vos 1,329 mln. gyventojų. Vis tik tai mažiausias nedarbo lygis Baltijos šalyse.
Latvijoje pandemija taip pat pristabdė ekonomiką: „Eurostat“ duomenimis, 2020 m. birželio pabaigoje nedarbas Latvijoje pasiekė 10,1 proc. Pandemija daugiausia paveikė turizmo, kultūros, pramogų ir keleivių pervežimo sektorius.
Ukrainoje, kaip rodo Valstybinės statistikos tarnybos duomenys, rugpjūčio pradžioje nedarbas siekė 9,6 proc. Šiuo laiku bedarbio statusą turėjo 502 tūkst. žmonių. Kita vertus, neoficialiais duomenimis nedarbas Ukrainoje gali siekti apie 14 proc.
Oficialių duomenų, kaip pandemija palietė Baltarusiją, dar nėra. Kaip teigia Baltarusijos Darbo ministerija, pirmąjį 2020 m. ketvirtį nedarbas siekė 0,2 proc. Vis tik, „Belstat“ duomenimis, šis skaičius siekė 4,1 proc.
Prieš dešimtmetį situacija buvo prastesnė
Prieš dešimtmetį pasaulyje vyravo ekonominė krizė, tad jos mastai darbo rinką palietė labiau nei pandemija. Nedarbas Baltijos šalyse buvo milžiniškas. Štai Lietuvoje 2010 m. nedarbas sudarė 17,8 proc., o Estijoje, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, tuo laiku 16,7 proc. gyventojų buvo bedarbiai. Kaimyninėje Latvijoje 2010 m. nedarbas sudarė net 19,5 proc.
Bėgant laikui situacija keitėsi iš esmės: 2019 m. pabaigoje Lietuvoje ir Latvijoje nedarbas siekė 6,3 proc., o Estijoje darbo neturėjo tik 4,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
Kitokia padėtis buvo Baltarusijoje, kurioje ekonominės krizės metu 2010 m. nedarbas oficialiais duomenimis siekė 0,7 proc., o 2019 m. pakilo jau iki 4,6 proc. O štai Ukrainoje per pastaruosius dešimt metų situacija kito nesmarkiai: 2010 m. nedarbo lygis siekė 8,8 proc., o 2019 m. – 7,3 proc.
Karantiną sėkmingai išgyveno IT bendrovės
Grįžtant į dabartinį laikotarpį ir darbo rinkos pespektyvas, Baltijos šalyse, ypač Latvijoje, pandemijos metu išryškėjo IT bendrovių sėkmė. Kaip pastebi Estijos bendrovės „RIA.com Marketplace“ valdybos pirmininkas Artiomas Umanetsas, daugumai šio sektoriaus kompanijų pavyko ne tik išgyventi karantiną, bet ir išsiplėsti.
„Dėl koronaviruso pandemijos kai kurios IT bendrovės buvo priverstos sumažinti darbuotojų skaičių, vis dėlto, daug kompanijų nuo koronaviruso nenukentėjo. Tai rodo ir mūsų pavyzdys: dalis darbuotojų dirbo per nuotolį ir visus procesus suderinome taip, kad bendrovės finansiniai rezultatai pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 53 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais“, – sako A. Umanetsas.
Eksperto teigimu, Latvijoje pastaruosius dvejus metus pastebimas didelis IT specialistų antplūdis, tad Estijai bei Lietuvai verta dėti daugiau pastangų, siekiant pritraukti šios srities ekspertų ir pagerinti ekonomiką.
„Tai reikalinga, nes informacinės technologijos vystosi sparčiau nei kiti sektoriai ir papildo biudžetą dideliais pinigais. Pavyzdžiui, Estijoje šiam sektoriui tenka mažiau nei 7 proc. ekonomikos, tačiau 2019 m. jam teko 28 proc. ekonominio augimo. Žemės ūkis tokių pinigų negeneruoja“, – pastebėjimais dalijasi A. Umanetsas.
