aA
Pačios tikriausios itališkos picos paragauti galima Tytuvėnuose. Pagrindinėje miestelio gatvėje nesunku pastebėti itališką iškabą – „Piero Pizzeria. Ristorante italiano“. Joje šeimininkauja iš Bolonijos atvykęs picų kepimo amatą iš ankstesnių savo šeimos kartų perėmęs Pieras Agnolettis.
P. Agnolettis tikina jau iškepęs per milijoną picų / V. Judicko nuotr.
© Alio Raseiniai

Tytuvėnai lankytojus traukia bažnytiniu paveldu, Giliaus ir Bridvaišio paplūdimiais. Jau antrus metus čia picas kepantis italas – dar viena miestelio atrakcija. Jis siūlo tokias picas, kokių niekur kitur nėra.

Išskirtinis ne tik jų skonis – natūralus, nesugadintas ingredientų ir padažų pertekliumi, bet ir paties šeimininko pasakojama istorija. Pieras įsikūrė Lietuvos provincijoje, iš kurios mes patys bėgame. Čia jam pakanka ir klientų, ir uždarbio, ir net saulės.

Teko išsimūryti krosnį

Imtis maitinimo verslo Tytuvėnuose – ne pats blogiausias sprendimas. Miestelis ištuštėjęs, kaip ir bet kuris kitas Lietuvos provincijoje, bet gyvybę čia palaiko kiaurus metus nenutrūkstantis turistų srautas.

Vis dėlto Pieras, įsikurdamas pačiame jo centre, nei verslo planų kūrė, nei būsimų pelnų skaičiavo. Tytuvėnai jam patiko iš pirmo žvilgsnio, patalpas išsinuomoti rado nesunkiai, tad iš karto ėmėsi to, kas jam geriausiai sekasi – picų kepimo.

Tiesa, prieš tai reikėjo išsimūryti krosnį. Pačią tikriausią picoms kepti. Italijoje jos sutinkamos kone kiekvienuose namuose, kaip kadaise duonkepės mūsų kraštuose. P. Agnolettis viską darė savomis rankomis – ir mūrijo, ir kaminą vedžiojo.

Tai nebuvo sunku, juk visos su picų kepimu susijusios subtilybės jo giminėje ėjo iš kartos į kartą. Na, o visa kita savo restorane jis paliko kaip buvę. Staliukai sustatyti švarioje jaukioje salėje, bet jokių interjero įmantrybių čia nėra. Juk ne į sienas pasižvalgyti žmonės ateina, o pavalgyti.

Krosnis – kas kita. Ji stovi matomiausioje vietoje. Kaip įprasta Italijoje, maistas čia ruošiamas atvirai. O kol gardžiai skrunda picos pagrindas, jos kepėjas noriai bendrauja su jos laukiančiu klientu.

Pierui neatsibosta atsakinėti vis į tuos pačius klausimus, kaip jis čia atsirado, kokios yra tikros itališkos picos ir taip toliau. Jam ir pačiam smalsu pakalbinti savo svečius, sužinoti, iš kur atvyko, ką veikia Tytuvėnuose.

P. Agnolettis moka daug lietuviškų žodžių. O kai nemoka pasakyti, pasitelkia rankų mostus, išraiškingą mimiką – itališkas temperamentas viską sustato į reikiamas vietas.

P. Agnolettis tikina jau iškepęs per milijoną picų / V. Judicko nuotr.
P. Agnolettis tikina jau iškepęs per milijoną picų / V. Judicko nuotr.
© Alio Raseiniai


Kainos čia – katastrofa!

Mažesnės picos čia kainuoja 3,30–4,70 euro, didesnės, 35 centimetrų skersmens, – 4,30–5,90. Galima užsisakyti ir labai didelę picą – 50 centimetrų skersmens. Tokia kainuoja 12 eurų, nepriklausomai nuo rūšies. „Rimini“, „Roma“, „Bolonija“, „Napoli“, „Italija – mia“ – beveik visų Piero picų pavadinimai susiję su jo gimtosios šalies vietovardžiais. Bet yra ir „Trys paršiukai“, į kuriuos jis deda paprasčiausių pieniškų dešrelių. Tai duoklė tradiciniam lietuviškam skoniui.

Valgiaraštis skelbia, kad picerijoje yra ir dienos pietūs. Šeimininkas kliento pageidaujamą patiekalą gali paruošti bet kuriuo metu, jei tik turi tam reikalingų produktų.

Prabilęs apie produktus P. Agnolettis gestikuliuoja vis greičiau, vis platesniais mostais. Ne, ne prasta pasiūla jį piktina – parduotuvėse, turguje gauna ir daržovių, ir prieskonių, ir padažams reikalingų produktų, jų kokybė, skoninės savybės visiškai jį tenkina. Imtis už galvos verčia vis į viršų šuoliuojančios kainos.

„Kainos čia – katastrofa! Išleidžiu parduotuvėje šimtą eurų, o išeinu su mažu vežimėliu. Siaubas! Pas mus Italijoje maistas daug pigesnis, nors atlyginimai didesni. Nesuprantu, kaip žmonės čia išgyvena, kaip veikia jūsų ekonomika“, – piktinasi italas.

Savo picas jis stengiasi pardavinėti nebrangiai, bet ne vien tik iš noro įtikti tytuvėniškiams. Tiesiog šis verslas nuo seno nėra tas, iš kurio siekiama praturtėti. Picų kepimas Italijoje – beveik gyvenimo būdas. Jis užtikrina šeimai duonos kąsnį ir tuo džiaugiamasi. O kaipgi iš jo sekasi pragyventi Lietuvoje? „Picas žmonės valgo, bet biznis čia... lituano“, – prasitaria Pieras.

Iškepė jau milijoną picų

P. Agnolettis į Lietuvą atvyko prieš du dešimtmečius. Pirma stotelė – Šiauliai. Radęs puikias patalpas judrioje miesto vietoje italas atidarė restoraną „Bella Italia“. Pasakodamas apie aną etapą, jis mini garsias lietuviškas pavardes, asmenis, su kuriais teko bendradarbiauti kuriant verslą.

Čia, Šiauliuose, Pieras vedė 25 metais už jį jaunesnę lietuvaitę Rasą. Ji taip pat kepa picas. Vasaromis ji įsikuria Palangoje, derindamasi prie didesnių klientų srautų, ne sezono metu talkina vyrui. Po Šiaulių sutuoktiniai turėjo planų persikelti į Vilnių, tačiau nutarė nebandyti laimės ten, kur didelė konkurencija. Vietoj sostinės pasirinko Kelmę, dar po kelerių metų – Tytuvėnus.

Neliūdna be žmonos per vasarą? Atlapaširdis vyras nė neslepia – ne tik liūdna, bet ir sunku. Kita vertus, abu jau įprato prie tokio ritmo, leidžiančio tvirčiau jaustis finansiškai.

Nebrangių, bet tikrų itališkų picų pulkai žmonių traukia į Tytuvėnus
© Shutterstock


Ir Italijoje Pieras picas kepė tai vienur, tai kitur. Buvo atidaręs restoranėlius San Marine, Riminyje, iki šiol turi piceriją nedideliame miestelyje prie Bolonijos. Keletą kartų per metus tenka ten nuvykti, kas tampa gera proga neatitrūkti nuo šaknų.

„Visą gyvenimą kepu picas. Ne šimtais, tūkstančiais jas skaičiuoju, tikrai bus jau milijonas“, – didžiuodamasis sako P. Agnolettis.

Kodėl žmonės bėga iš rojaus?

Italas jau neblogai pažįsta Tytuvėnų kasdienybę. Per metus atrado ne tik patraukliąsias jo puses –
draugiškus žmones, labai džiuginantį žalią kraštovaizdį, įdomią istoriją, bet ir problemas.

Jis girdėjo, kad prieš kelis dešimtmečius miestelyje gyveno daugiau nei trys tūkstančiai žmonių. Dabar, skaičiuoja, gerai, jei belikę 500.

„Pas visus šeimoje yra kas emigravo. Su kuo tik pasikalbi, tai brolis, tai vyras išvažiavęs, tai dukra su visa šeima... Labai liūdna. Nes miestelyje tikrai yra ką veikti. Ir užsidirbti dabar jau galima daugiau, ne taip, kaip buvo prieš dešimtmetį...“ – stebisi italas, matantis čia daug galimybių. Taip, milijonų galbūt nesusikrausi, bet užsidirbti orius pinigus tikrai galima. O prie to – dar ir rami aplinka, nuostabi gamta, didmiesčiai, kuriuos paprasta greitai pasiekti. Tik gyvenk ir džiaukis, bet lietuviams vis negana...

Tragedija jis vadina tai, kad žmonės čia nenori dirbti. Kažko siekiantys, nesėdintys rankų sudėję jau išvyko, o liko tik tokie, kuriems tik pašalpos, valstybės išlaikymas rūpi. Pieras ir pats su tuo susidūrė. Kai reikia darbo rankų, neprisišaukia nieko, tenka visko imtis pačiam.

„Bet tikiu, kad vieną dieną jie grįš. Europa keičiasi, kitur jau nėra daug geriau nei čia. Beliko tai pamatyti, pakeisti požiūrį“, – nepraranda vilties italas, išgyvenantis dėl lietuviškų problemų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(120 žmonių įvertino)
4.6167

Mačiulis turi atsakymą, ar gali pinigų būti per daug (61)

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, pinigų išties gali būti per daug. Iš dabartinės situacijos...

Seimui antradienį bus teikiami siūlymai dėl alkoholio prekybos lauko kavinėse (1)

Antradienį Seimui Mišrios grupės narė Aušrinė Armonaitė teiks įstatymo projekto pakeitimą,...

Atleistas Telecentro valdybos pirmininkas Vaišvilas

Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) valdybos pirmininkas Egidijus Vaišvilas...

Svarbiausi teisiniai aspektai prekiaujant „Amazon“ (1)

Platforma „ Amazon “ daugeliui atveria plačiuosius vandenis – leidžia supažindinti su savo...

Valvonis palieka Lietuvos banką, dirbs Moldovoje (5)

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybai daugiau beveik 8 metus vadovavęs Vytautas Valvonis...

Top naujienos

Niūrus ir apleistas rajonas tapo prestižiniu: kiek dabar čia kainuoja būstas (62)

Užupis – neabejotinai išskirtinis sostinės rajonas, turintis savitą dvasią ir stilių. Šis...

Buvęs „Žalgirio“ ir „Ryto“ treneris patyrė insultą (4)

Praeityje Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ klubus treniravęs Aleksandras Trifunovičius...

Nepasimaukite ant sukčių kabliuko: kaip jie sukelia avarijas ir kaltais palieka kitus (42)

Avarijas tyčia sukeliantys sukčiai aukų dažniausiai ieško didžiuosiuose miestuose ir turi...

Pogrebnojus: prieš dvidešimt metų pusė pagrindinių dizainerių klienčių buvo banditų žmonos (33)

Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus – žodžių į gražų popierėlį nevyniojantis žmogus,...

Milijardierius, apie kurį naujoje Ukrainoje kalba visi (51)

Ukrainos rinkėjai sulaukia sparčių permainų, kokių jie reikalavo, kai šiais metais rimtai...

Prieš vėją nepapūsi: kodėl Lietuva nebediktuoja krepšinio madų? laida „Krepšinio zona“ (36)

Jonas Valančiūnas NBA lygoje yra patikimesnis snaiperis nei Marcas Gasolis (karjeros taiklumas...

Mokslų daktaras Sujeta: norite kardinalių sveikatos pokyčių – pradėti užtenka nuo dviejų dalykų (67)

Jei savo mitybos racione išbrauktumėte cukrų ir pusfabrikačius, neilgai trukus pasiektumėte...

Irūna Puzaraitė-Čeponienė susilaukė antrojo vaikelio: suteikė lotynišką vardą (140)

Atlikėja Irūna Puzaraitė -Čeponienė pirmadienį pasidalijo itin džiugia žinia. Žinomos moters...

Eleonora Sebrova pirmąkart atvirai papasakojo apie skyrybas su Selu: mano vietos niekas niekada neužėmė ir neužims (68)

Po dviejų metų buvusi Selo mylimoji Eleonora Sebrova ryžosi atvirai išpažinčiai. Šįkart LNK...