BNS rašė, kad buvo teigta, jog oficialiai įregistruotų bedarbių nereikėtų automatiškai drausti valstybiniu privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).
„Keliu klausimą, ar tikrai privalomasis sveikatos draudimo mokestis turėtų būti susiejamas su užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje faktu“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje ketvirtadienį teigė M. Navickienė.
„Užimtumo tarnyba – vieta, kur žmogus ateina ieškoti darbo. Taip nėra, kad ji socialinio rėmimo įstaiga“, – pridūrė ministrė.
Pasak jos, su Sveikatos apsaugos ministerija šis klausimas jau svarstomas, pranešė BNS.
Kelia klausimą, kaip draudimas turėtų būti prieinamas
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė „Delfi“ teigia esanti neteisingai suprasta – jai kliūva administravimo būdas per Užimtumo tarnybą, o ne pats privalomasis sveikatos draudimas (PSD) bedarbiams.
„Čia jums atrodo, kad aš nebenoriu drausti bedarbių? Aš atvirkščiai manau, kad valstybė turi drausti bedarbius, ir ne tik bedarbius. Man atrodo, kad apskritai gal net ir reiktų eiti prie universalaus privalomojo sveikatos draudimo. Bet mano esminė mintis ir keliamas klausimas yra tas, ar Užimtumo tarnyba turėtų administruoti privalomojo sveikatos draudimo įmokų gavimą“, – sako M. Navickienė.
Ji laikosi nuomonės, kad PSD turėtų būti administruojamas kitu būdu ir kitoje įstaigoje.
„Dėl administravimo aš keliu klausimą – ar Užimtumo tarnyba tikrai yra ta vieta, kur žmogus užsiregistravęs vien tik dėl užsiregistravimo fakto gauna draudimą, ar tas draudimas turėtų būti prieinamas kitais būdais. Tai yra klausimas, kurį aš keliu ir jokiais būdais nenoriu pasakyti, kad žmonės, kurie neturi darbo, neturėtų būti draudžiami PSD“, – tikina M. Navickienė.
Anot jos, vien dėl esamo administravimo dabar žmonės priversti registruotis į Užimtumo tarnybą vien tam, kad gautų privalomąjį sveikatos draudimą.
„Čia yra diskusija, kurią turime turėti su Sveikatos apsaugos ministerija, kurią ir turėsime, ir pradėsime apie tai kalbėti. Kol kas jokių sprendimų šiuo klausimu nėra, yra tik keliamas klausimas, ar tai efektyviausias administravimo būdas“, – Delfi sakė M. Navickienė.
Peržiūrėjus įrašą girdėti, kad socialdemokratų frakcijoje ministrė kalbėjo apie Užimtumo tarnybos funkcijas.
„Man atrodo, kad tai viena iš kertinių institucijų, kurios turi misiją padėti žmonėms susirasti darbą. Tai yra tiems, kurie motyvuoti grįžti į darbo rinką, rasti darbą, tai neturėtų būti dar viena socialinės paramos sistema. Nes socialinė parama yra socialinė parama, Užimtumo tarnyba yra Užimtumo tarnyba. Ir aš keliu klausimą ar tikrai privalomojo sveikatos draudimo mokestis turėtų būti susietas su užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje faktu. Aišku, mes turime šitą situaciją diskutuoti su SAM, tai nėra vien tik SADM prerogatyva.
Bet aš tą problemą matau kitų UŽT problemų kontekste, nes mes turime labai nemažai aktyvių vadinamųjų darbo rinkos priemonių, kuriais taiko UŽT ir šiai dienai man labai norisi inventorizuoti, kokia tų mūsų taikomų priemonių sėkmė, t. y., ar tikrai tuo būdu, kuriuo mes skatiname žmones grįžti į darbo rinką, ar jie turi geresnes galimybes ir paskatas“, – sako M. Navickienė.
Navickienė kėlė klausimą: „Ar visos veiklos, kurias vykdo, turėtų priklausyti Užimtumo tarnybai, kaip pvz,. PSD fondo draudimo dalies administravimas“.
Dabar visi užsiregistravę Užimtumo tarnyboje yra draudžiami PSD, o draudimo įmokas už juos moka valstybė.
Taip pat valstybė PSD kompensuoja moterims, esančioms nėštumo ir gimdymo atostogose, pensininkams, asmenims iki 18 metų, moksleiviams, studentams, socialinę pašalpą gaunantiems žmonėms.
Pernai už vieną valstybės lėšomis PSD draudžiamą asmenį iš biudžeto mokėta apie 440 eurų per metus. Kasmet valstybė apdraudžia apie 1,5 mln. gyventojų už maždaug 660 mln. eurų.
Išankstinė pensija maskuoja žmonių įdarbinimo problemą
Seimo socialdemokratų frakcijoje ministrė taip pat kalbėjo, kad išankstinės pensijos maskuoja negalinčių susirasti darbo vyresnių žmonių įsidarbinimo problemą. M. Navickienė tikina, jog valstybės tikslas turėtų būti kuo ilgiau išlaikyti šiuos žmones darbo rinkoje.
„Žmogus turėtų turėti galimybes išsilaikyti darbo rinkoje iki pensijos amžiaus. Ir čia turėtų būti pagrindinis tikslas ir to turėtume siekti. Visos kitos papildomos priemonės rodo, kad mes tą problemą šiek tiek užmaskuojame ir bandome rasti lengvesnę išeitį“, – teigė M. Navickienė.
Pasak jos, išankstinė pensija nebūtinai yra pats geriausias sprendimas.
Lietuvoje dabar išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų.
Išankstinės pensijos dabar vidutiniškai siekia 280 eurų. Pernai ją gavo daugiau nei 5,5 tūkst. gyventojų.