„Labai tikiu ir norėčiau, kad pavyktų pasiekti ir įgyvendinti pagal formulę sutartą minimalios mėnesinės algos dydžio augimą, bet lygiai taip pat manau, kad rudenį būtų geriausias metas priimti galutinį sprendimą. Tam, kad matytume galutines tendencijas, kaip atrodo infliacija“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė M. Navickienė.
Vis tik ministrė kartu akcentavo pasitikinti Trišalėje taryboje sutarta minimalios algos dydžio nustatymo formule, todėl manantys, kad MMA neturėtų būti didinamas taip sparčiai, jos vertinimu, turėtų pateikti labai aiškius tai pagrindžiančius skaičiavimus.
„Sutinku, kad aplinkybės yra labai neapibrėžtos, bet turėtų būti labai aiškūs, konkretūs paskaičiavimai iš Finansų ministerijos ar iš kitų institucijų, kodėl nebūtų galima taikyti sutartos formulės ir ateinantiems metams“, – pabrėžė M. Navickienė.
ELTA primena, kad prieš penketą metų iš Vyriausybės, darbuotojų ir verslo atstovų suformuota Trišalė taryba apsisprendė, kad kasmet, siekiant depolitizuoti minimalios algos didinimo procesą, šis dydis bus nustatomas 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Pagal sutartą metodiką, MMA dydis 2023 m. turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų. Šis skaičius dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.
Būtent remiantis šiais skaičiavimais, šią savaitę vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos bankas (LB) pasiūlė nuo 2023 metų MMA padidinti nuo 730 iki 867,67 euro, o tai sudaro 18,9 proc.
Pristatant skaičiavimus, LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė Kotryna Tamoševičienė tvirtino, kad šiuo metu nėra reikšmingų argumentų, dėl kurių reikėtų atsisakyti taikomos formulės tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad šiuo metu ekonomikos neapibrėžtumas yra didelis ir ekonomikos augimo rizikų balansas yra neigiamas.
