„Tokia idėja tikrai svarstytina, galima dėl to tartis, tačiau nereikia turėti iliuzijų, kad vien tik skyrę paramą būstui į regionus, kur nėra ugdymo įstaigų, darbo, į juos plūstels jauni žmonės“, – Seimo Regionų frakcijos posėdyje antradienį kalbėjo Monika Navickienė.
„Vien tik būsto paskata tuštėjančių regionų problemos neišspręsime“, – pridūrė ministrė.
Pasak jos, šiemet šiai paramai iš biudžeto skirta rekordiškai daug – beveik 25 mln. eurų, tuo metu 2018 metais padėjus teikti paramą – vos 2 mln. eurų.
„Šiemet tokią finansinę paskatą jau gavo 1228 jaunos šeimos ir šis skaičius dar negalutinis, kai 2018 metais – tik 116“, – sakė M. Navickienė.
Anot ministrės, viso jaunų šeimų poreikio Vyriausybė negali patenkinti, nes dažniausiai jos nori valstybės subsidijų brangiai kainuojantiems namams aplink Klaipėdą, Kauną, Vilnių ir kitus didesnius miestus.
„Suprantame, kad viso poreikio negalime patenkinti, tačiau reikia bendro sprendimo su savivalda, kaip šią problemą spręsti: keisti paramos gavimo kriterijus, graduoti paramos intensyvumą ar kaip kitaip, tačiau noriu pabrėžti, kad pagal galimybes šią programą tęsime“, – sakė ministrė.
Jaunoms šeimoms, kai abu sutuoktiniai yra iki 36 metų, valstybė subsidijuoja pirmąjį būstą tose teritorijose, kur kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią tokią vertę visoje Lietuvoje, o paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.
Jaunoms šeimoms be vaikų gali būti skirta 15 proc. subsidija, auginančioms vieną vaiką – 20 proc., du vaikus – 25 proc., tris ir daugiau vaikų – 30 procentų.