MMA didinimas verslui sunkumų nesukels

Praėjusią savaitę Trišalė taryba pirmą kartą per penkerius metus sutarė, kad nuo kitų metų minimali alga didės iki 924 eurų „ant popieriaus“, o NPD – 20 procentų, vietoje dabar esančių 625 eurų. Diskusijų taikiniu tapo tai, kad Trišalės tarybos sprendimas buvo neįprastai greitas.

„Man atrodo tai yra signalas, kad gebame susitarti, mokame rasti bendrus sprendimus – ir darbuotojų atstovai, ir darbdaviai, ir Vyriausybės atstovai – kad toks dydis, apibrėžiantis kaip mes gyvensime 2024 metais yra visiems priimtinas. Tai yra didelis pasiekimas, todėl, kad per paskutinius penkerius metus, mes tokių susitarimų negalėdavome priimti Trišalėje taryboje. Aš nepaliauju tikėti, kad Trišalė taryba yra labai svarbi ir susitarimų paieška yra labai svarbi, tiesiog mes retai kada turime pavyzdžių, kada pavyksta rasti bendrą sprendimą“, – rezultatą Delfi TV laidoje „Delfi interviu“ komentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot ministrės, anksčiau sprendimus buvo priimti sunkiau dėl to, kad darbdaviai ir darbuotojai turėjo skirtingas pozicijas. Darbdaviai pasisakydavo už mažesnę minimalią algą, darbuotojai, žinoma, už didesnę, todėl sprendimą priimdavo pati Vyriausybė.

„Dabar tas pasiekimas, man atrodo, yra svarbus, ypač, turint mintyje, kad yra didelis ekonominis neapibrėžtumas. Turbūt ir darbdaviams yra svarbu žinoti, kaip jie gyvens kitais metais, susiskaičiuoti įtaka jų biudžetams minimalios mėnesinės algos. Tai turbūt visos tos aplinkybės ir lėmė, kad pavyko susitarti ir tą pavyko padaryti anksčiau“, – teigia ji.

Nors minimalią algą uždirbantiems šis sprendimas atrodo džiuginantis, dalis verslų vis tiek susitarimą kritikuoja. Labiausiai kenčia apdirbamoji pramonė, kurioje dirba įvairius atlyginimus uždirbantys darbuotojai, todėl natūralu, kad minimalios algos augimas ir kitus atlyginimus stumtels į viršų.

Anot M. Navickienės, nusiskundimų, priimant tokius sprendimus, būdavo visada. Vieni baiminasi, kad gresia atleidimai, kiti, kad neišgalės išmokėti didesnių atlyginimų, tačiau, anot jos, dar niekada nėra fiksuota, kad priėmus tokius sprendimus, pagausėtų atleidimų ar, kad kažkuris sektorius nesusitvarkytų su minimalios algos pakėlimu.

Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, Monika Navickienė

„Tą lemia ir ekonominės raidos tam tikra situacija, kurioje mes esame, nes gi ir Lietuvos bankas, ir Finansų ministerija tuos sprendimus priima ne šiaip sugalvoję dydį. Jis būna pagrįstas tam tikrais skaičiavimais. Tai ir dabar, man atrodo, kad minimalios algos pats dydis yra ganėtinai optimalus, juo labiau, kad du instrumentai yra čia svarbūs.

Ne tik pati minimali mėnesinė alga dėl kurios mes susitarėme, bet ir neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas. Abu instrumentai sudaro prielaidas, kad į rankas mažiausiai uždirbančiam žmogui atlyginimas pakils iki 709 eurų“, – teigia M. Navickienė.

„Man atrodo, kad tokia situacija, kai mes gavome darbdavių atstovų pritarimą Trišalėje taryboje, rodo, kad, visgi, toks kėlimas verslui bus pakeliamas“, – teigia pašnekovė.

Individualiai dirbantiems mokesčiai didės

Minimali alga turi įtakos ne tik mažiausiai uždirbančiųjų pajamoms, bet ir dirbantiems individualiai, nes nuo jų uždarbio skaičiuojami tam tikri mokesčiai. Pavyzdžiui, prie minimalios algos yra pririštas PSD mokestis. Kaip šioje vietoje pasikeis situacija ir ar daliai žmonių mokesčiai augs?

„Čia turbūt jau reikėtų pereiti prie tos mokestinės reformos dalies, kas dabar yra svarstoma ir kas yra pateikta. Tai ten, mokestinės reformos apimtyje, yra ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dalis, kur mes siūlome keletą dalykų.

Mes siūlome įtraukti savarankiškai dirbančiuosius žmones į nedarbo draudimą, nes dabar pastebime ir per tą patį kovidą pastebėjome, kad per 77 000 savarankiškai dirbančių asmenų paprašė tam tikros valstybės paramos.

Tai, kad taip neatsitiktų, 1,31 procentas bus įmoka būtent į nedarbo draudimą, lygiai taip pat suvienodinti tam tikras bazes, nes iki šiol, individualiai dirbantys, priklausomai nuo veiklos rūšies, nuo 50 procentų iki 100 procentų turėdavo apmokestinamąją bazę. Tai yra išvestas toks optimalus bazės dydis, 90 procentų, nuo kurio bus skaičiuojamos įmokos ir tą apsaugą ir draustumą individualiai, savarankiškai dirbantys žmonės turės didesnį. Tai socialinės apsaugos ir ministerijos dalis yra būtent dėl didesnių išmokų, jeigu atsitinka kažkokia situacija“, – situaciją aiškina M. Navickienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė aiškina, kad savarankiškai dirbantys žmonės nedarbo draudimu galės naudotis savo veiklos sustabdymo atveju. Anot M. Navickienės, veiklos sustabdymo priežastis turi būti aiški. Tai reiškia, kad žmogui nusprendus savo veiklą laikinai sustabdyti ir paatostogauti – nedarbo draudimas jam negalioja. Svarbu nepamiršti, kad didelę reikšmę turi ir tai, kiek mėnesių jis mokėjo įmokas.

„Nedarbo draudimo išmoka gali pasiekti iki 520 eurų. Bet čia, aišku, priklausomai nuo to, kokios yra žmogaus pajamos, kiek jis moka įmokų ir nuo kitų dalykų. Bet ta išmoka žmogui priklausytų už 12 mėnesių mokėtas įmokas, vieną mėnesį ir pliusuotųsi tie mėnesiai, kiekvienais metais vykdant veiklą, mokant mokesčius, tam, kad žmogus galėtų vis po vieną mėnesį turėti galimo draudimo. Tas įsigalioja jau iš karto, tai pirmi metai, realiai, jau gaunasi, kad į priekį yra užtikrinama išmoka“, – teigia pašnekovė.

Monika Navickienė

Nedarbas šalyje kol kas nerimo nekelia

Statistikos departamento skaičiai rodo, kad nedarbas šalyje pamažu kyla. M. Navickienė pasidalina ir savo prognozėmis.

„Kol kas šiaip tokių labai nerimo signalo mes nefiksuojame. Kalbant apie užimtumo lygį, mes atrodome tikrai pakankamai neblogai ir Europos Sąjungos lygmenyje. Kol kas nėra indikacijų, kad matytumėm dideles kažkokias galimas problemas. Taip, pavienių situacijų, pavienių atleidimų yra, bet užimtumo tarnyba turi pakankamai greitus mechanizmus dabar, kaip žmones sugrąžinti į darbo rinką, nes laisvų darbo vietų taip pat kol kas yra gana nemažai“, – teigia ji.

„Kitas svarbus dalykas dėl užimtumo yra ilgalaikiai bedarbiai, kur yra padaryta tikrai nemaža reforma. Mes atskyrėme sąrašus žmonių, kurie yra pasirengę darbo rinkai, tai yra, iškrenta iš jos, bet čia ir dabar yra pasiruošę į ją sugrįžti, galbūt su minimaliu perkvalifikavimu kuo dabar mes, užimtumo tarnybos, taip pat stipriai rūpinamės.

Bet tie žmonės, kurie yra nepasirengę, vadinasi jiems reikia daugiau individualaus palydėjimo, socialinių paslaugų, galbūt gydymo nuo priklausomybių ir panašiai, tai ta galimybė dirbti atskirai su šitais žmonėmis, kurie yra ilgalaikiai bedarbiai, irgi leidžia mums mažinti ir ilgalaikių bedarbių gretas. Nes taikliau suteikiant paslaugas, mes galime tikėtis, kad daugiau tų žmonių sugrįš į darbo rinką“, – teigia M. Navickienė.

Anot jos, užimtumo tarnybų prioritete šiuo metu yra ilgalaikiai bedarbiai, taip pat žmonės, turintys negalią ir žmonės, kurie yra pagyvenę, bet dar gali dirbti.

„Visos papildomos lėšos, kurias mes gauname, tarkim, iš Europos atsigavimo fondo, yra skirtos tam, kad mes galėtumėm suteikti tinkamas kvalifikacijas žmonėms, kad jie galėtų išlikti darbo rinkoje iki pensijinio amžiaus“, – teigia moteris.

Ilgalaikių bedarbių reforma buvo priimta jau praeitų metų liepos mėnesį. Anot M. Navickienės, šie procesai nėra lengvi.

„Reikia labai aiškiai išsigryninti, kad Užimtumo tarnyba nebėra ta socialinių išmokų generavimo vieta. Tai yra įstaiga, kuri rūpinasi žmonių užimtumu. Jeigu žmogus šiandieną ilgus metus nedirbęs, mes matome, kad jam reikia papildomų socialinių paslaugų, tai tada su juo ir dirba būtent socialinės srities ekspertai, kad jis galėtų būti pasirengęs.

Tai tie žmonės, kurie sugrįžta į darbo rinką, tarkim, būdami ilgalaikiai bedarbiai, mes kaip sėkmę skaičiuojame tik tuos žmones, kurie neterminuotai įsidarbina, tai yra, kurie neiškrenta ir vėl iš tos darbo rinkos taip greitai“, – aiškina ji.

Anot pašnekovės, kadangi ši reforma įgyvendinta yra pakankamai neseniai, procesas užtruks ilgesnį laiką, kol bus galima įvardinti jo sėkmę. Tačiau M. Navickienė teigia, kad šiuo metu einama teisingu keliu.

Ministrė taip pat pabrėžia, kad šios reformos tikslas nėra ilgalaikius bedarbius išregistruoti iš įstaigos ar atiduoti socialinio rėmimo sistemai. Tikslas yra su jais individualiai dirbti, todėl šiuo metu yra skiriamas didelis dėmesys atvejo vadybai, kad išsiaiškinti pagrindines žmogaus nedarbo priežastis.

„Mes norime išsiaiškinti pamatines priežastis. Jas išsiaiškinti nėra sudėtinga, nes paprastai tai yra arba įgūdžių stoka, arba priklausomybės, arba kažkokia tai negalia, dėl kurios žmogus irgi nebuvo įgalintas susirasti darbą. Tai tikrai visi tie žmonės nėra nepajėgūs dirbti. Tiesiog mes jiems nesuformuodavom tinkamų sąlygų ir tinkamų aplinkybių“, – teigia M. Navickienė.

Taip pat priduriama, kad visada atsiras žmonių, kurie nenorės arba tiesiog pasirinks nedirbti. Tokių žmonių yra visose valstybėse ir tai yra jų pasirinkimo laisvė. Todėl siekiama dėmesio skirti tiems, kurie dirbti nori, tačiau tam trukdo kur kas gilesnės priežastys nei tiesiog nenoras grįžti į darbo rinką.

Sunkiau gyvenantiems padės ir išmokos

Šiuo metu žmogaus minimali alga yra kone lygi skurdo rizikos ribai. Spaudos konferencijoje M. Navickienė teigė, kad kitais metais, jeigu bus patvirtinta ši nauja minimali alga, ji tą ribą jau viršys. Kyla klausimas, kaip yra su tais žmonėmis, kurie iš minimalios algos išlaiko dar ir kitus asmenis, pavyzdžiui, savo vaikus?

Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, Monika Navickienė

Anot moters, tokiu atveju didelį vaidmenį vaidina kitos pajamos, pavyzdžiui, vaiko pinigai ar kitos pajamos, priklausomai nuo namų ūkio situacijos.

„Taip, mes skaičiuojame dabar skurdo rizikos ribą, ją prognozuoja socialinės apsaugos ir darbo specialistai. Jeigu kalbėti apie 2024 metus, mes jau pabandėme suprognozuoti, kokia ji galėtų būti, apie 672 eurus, jeigu dabar teisingai prisimenu, o minimali mėnesinė alga į rankas turėtų pasiekti 709 eurus.

Tai tas atotrūkis prognozuojamas, nes tikras skurdo rizikos ribos dydis paaiškėja tik po dviejų metų, nes labai atsiliekantys yra visi skurdo duomenys. Mes turime vadovautis prognozėmis“, – aiškina M. Navickienė.

Anot jos, pirmą kartą minimalios mėnesinės algos augimas taip stipriai pralenks prognozuojamą skurdo rizikos ribą.

Kas kitais metais bus daroma su vaiko pinigais?

„Vaiko pinigai indeksuojasi, priklausomai nuo to, kaip bus indeksuojamos visos socialinės išmokų bazės visos keturios. Tiek šalpos pensijų bazė, tiek bazinė socialinė išmoka, tiek kitos išmoks. Tai nuo to, kaip kils šios išmokos ir priklausys, ir bus ta įtaka“, – teigia M. Navickienė.

„Jos priklauso nuo minimalių vartojimo poreikio dydžio, kuris taip pat yra jau perskaičiuotas šiemet ir prie šio dydžio būtent indeksavimas bus siejamas šių bazinių socialinių dydžių“, – aiškina ji.

Laukiama KT sprendimo dėl papildomo kaupimo pensijai

Šiais metais 60 eurų didės ir senatvės pensija. „Swedbank“ banko atlikta apklausa rodo, kad žmonės norėtų gauti 900 eurų siekiančias pensijas. Visuomenėje buvo kilę nemažai pasipiktinimų ir dėl pensijų fondo politikos, o „Sodros“ duomenys rodo, kad pusė, pagal įstatymą į pensijos kaupimą įtrauktų žmonių šiemet atsisakė būti įtraukti į antrosios pakopos pensijų kaupimo fondus. Seime šiuo metu yra keletas pasiūlymų, kaip spręsti situaciją, tačiau jie nejuda į priekį. Kokia šiuo klausimu yra politinė valia?

„Aš irgi norėčiau, kad būtų 900, gal net ir 1000, jeigu tik turėtumėm tokias galimybes, tai pensijos augtų sparčiau. Kalbant apie kaupimą, mano įsitikinimu, kaupti yra svarbu. Visgi, kokia buvo misija ir paskirtis pačių pensijų fondų, kai jie atsirado, tai, kad būtų papildoma pagalvė, kai sulauki senatvės, pensinio amžiaus“, – teigia M. Navickienė.

Tačiau žmonės skundžiasi, kad ta pagalvė menka.

„Šita pagalvė turi kažkokią prasmę, kai kaupiama yra ilgą laiką. Per tą laiką, nuo pensijų fondų įkūrimo, reformuojama sistema taip pat buvo labai daug kartų, tas pasitikėjimo ta pačia sistema irgi nesukūrė.

Aš nesakau, kad ji tobula, manau, kad tikrai yra nemažai netobulumų, kuriuos reikėtų taisyti ir mes kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija irgi turime savo pasiūlymus, kaip būtų galima taisyti antros pakopos pensijų fondų kaupimo mechanizmą“, – aiškina moteris.

„Dėl atsisakymo, taip, mes iš tikrųjų fiksuojame, kad žmonės anksčiau gal nesuprasdavo, nežinodavo arba būdavo mažai informuoti, kad jie yra įtraukti. Kai viešasis debatas ir informuotumas yra padidėjęs, ir Sodra savo darbą daro, kad žmonės būtų informuoti, tai matėme, kad 2022 metais apie 68 procentai žmonių nusprendė pasitraukti, kurie buvo įtraukti. Tą apsisprendimą žmonės išreiškia, kuo toliau, tuo labiau. Aš manau, kad tą informuotumą didinti reikia“, – teigia M. Navickienė.

Keliamas klausimas, ką daryti su visais pasiūlymais? Yra siūlyta ir panaikinti kaupimą, ir leisti išsigryninti, ir panašiai.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija buvo, kad dar bent tris mėnesius po to, kai gauni sumažintą atlyginimą, kai tikrai pamatai, kad galėtum pasitraukti iš pensijų kaupimo, lygiai taip pat padidinti, suvienodinti, kad būtų didesnė riba gauti vienkartinę išmoką, nes dabar iki periodinės yra apie 5000 ir 10 000, tai mes siūlytumėm kilstelti tą ribą iki 10 000 ir panašiai“, – socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją atskleidžia ji.

„Bet turbūt, kur yra svarbiausia žinutė šiandien, tai, kad opozicija yra kreipusis į Konstitucinį Teismą (KT). Ir mano įsitikinimu, turbūt būtų prasminga visus pokyčius daryti tada, kai mes sulauksime Konstitucinio Teismo išaiškinimo, nes ten yra net keletas klausimų, kurie yra labai svarbūs bet kokiems sprendimams. Jeigu KT pasakytų vieną ar kitą sprendimą, tai tada visi kiti pokyčiai, kuriuos mes iki tol padarytumėm, gali būti, kad juos tektų atšaukti. Tai prasminga būtų sulaukti išaiškinimų ir tada daryti sprendimus“, – teigia M. Navickienė. Ji priduria, kad kol kas negali pasakyti, kada galima to tikėtis.

Ar teks ilginti pensinį amžių?

Senėjanti visuomenė. Kaip bus elgiamasi su ja? Anot ministrės, tai yra tos pačios investicijos į žmonių įgūdžius. Ji teigia, kad iš Europos atsigavimo fondo yra gaunamos lėšos, kurios yra skiriamos žmonių kvalifikacijai. M. Navickienė taip pat teigia, kad yra ir dar vienas labai svarbus dalykas.

Monika Navickienė

„Reikėtų mažinti stereotipą, kad pagyvenęs žmogus negali atitikti darbo rinkos reikalavimų“, – teigia ji.

„Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad ir sveika gyvenimo trukmė vaidina ne paskutinį vaidmenį. Kad žmogus turėtų galimybę dirbti iki pensijinio amžiaus, jis turi būti ir pakankamai sveikas“, – priduria pašnekovė.

„Bet mes keliame šitą klausimą būtent per įgūdžius. Kaip padaryti, kad pagyvenęs žmogus atitiktų savo darbo vietos keliamus reikalavimus? Aišku, darbdaviai irgi supranta, kad kuo toliau, tuo labiau jiems reikės kliautis ir vyresniais darbuotojais, nes jaunesnių, paprasčiausiai, bus mažiau. Tai turime bendromis jėgomis dabar ir su tais pačiais darbdaviais diskutuojame, kaip galėtumėm labiau investuoti į pagyvenusių žmonių kvalifikaciją, kad jie galėtų kuo ilgesnį laiką išlikti darbo rinkoje“, – aiškina M. Navickienė.

Pensinio amžiaus ilginimas – ar M. Navickienė tikisi išvengti šio klausimo šioje kadencijoje? Ministrė nemano, jog tai yra sprendimas.

„Aš netikiu, kad tai yra sprendimas dėl kelių priežasčių. Todėl, kad tai tiesiog atideda problemą vėlesniam laikui. Ne todėl, kad tai yra nepopuliaru“, – savo nuomonę aiškina ji.

„Nėra taip paprasta išspręsti demografinių problemų vienu sprendimu. Todėl, kad jeigu mes pailginsime pensijinį amžių, o ir toliau mūsų gimstamumas bus mažas, ir toliau mūsų išvengiamas mirtingumas bus aukštas, ta prasme, nelaimingi atsitikimai, kiti dalykai, jeigu ir toliau neturėsime tinkamai valdomos migracijos politikos arba nesuteiksime pakankamai galimybių susigrąžinti emigravusius žmones, tai yra daug dedamųjų, kurias Lietuva individualiai turi priimti savo valstybėje, kad gerinti tuos demografinius rodiklius ir išlaikyti kuo aukštesnius atlyginimus“, – aiškina moteris.

„Vadinasi, kad mes turime investuoti į tas darbo vietas, kurios generuoja ir aukštesnę pridėtinę vertę, bet, tuo pačiu, mes turime mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus, tam, kad galėtume surinkti daugiau mokesčių ir pasirūpinti tais žmonėmis, kurie yra pensijoje. Taip, kad jeigu yra tik prailginamas pensijinis amžius, savaime tai jokiu būdu negali išspręsti visų demografinių iššūkių“, – teigia M. Navickienė.

„Demografiniai iššūkiai šiaip yra labai panašūs Lietuvoje kaip ir visoje Europoje. Apie tai visai neseniai teko diskutuoti su kitais kolegomis ministrais Europos Sąjungos ministrų taryboje. Tų atsakymų paprastų nėra. Jie šiaip yra labai individualūs kiekvienai valstybei. Turime suprasti, kad mums yra svarbu kuo daugiau žmonių išlaikyti darbo rinkoje, pagyvenusių žmonių“, – aiškina ji.

Buvo siūlymų ir apie išankstines pensijas

„Išankstinė pensija, man atrodo, nėra geras instrumentas, nes jis nesprendžia tos problemos. Tai ištraukia žmogų anksčiau iš darbo rinkos nei jam sukanka pensinis amžius ir plius – mažina jo pensiją“, – teigia M. Navickienė.

„Aš manau, kad mūsų tikslas turėtų būti, kad žmogus norėtų, būtų motyvuotas, turėtų pakankamą kompetenciją ir kvalifikaciją išlikti darbo rinkoje. Tai turėtų būti interesas tiek paties dirbančiojo, tiek darbdavio“, – teigia ji.

M. Navickienė priduria, kad tikslas šiuo metu yra užtikrinti, kad žmonės turėtų reikiamą kvalifikaciją ir, kad kuo daugiau žmonių priimtų sprendimą likti darbo vietoje ir užsidirbti savo pensiją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)