„Bendrai vertinu kaip paskatinimą, o ne papeikimą“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime G. Nausėdos metinį pranešimą įvertino K. Navickas.
G. Nausėda savo metiniame pranešime teigė, kad K. Navicko darbo rezultatų dar tenka laukti, jis nesiima pakankamų priemonių skatinti trumpąsias maisto grandines, nėra teisingos išmokų išmokėjimo ūkininkams tvarkos.
„Vis dar laukiame ministro darbo vaisių – ar tai būtų trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas, ar teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymo mechanizmas“, – Seimo nariams kalbėjo G. Nausėda.
Pasak K. Navicko, darbai Žemės ūkio ministerijoje vyksta, o rezultatai bus, tačiau jų reikės palaukti.
„Prezidento kritikos neišgirdau. Yra pasakymas, kad rezultatų nėra. Aš paaiškinu, kodėl jų negali greitai matytis. Yra rezultatų, kurių ir pats norėčiau greičiau“, – teigė K. Navickas.
„Daugelyje atvejų jau paramos išskirstytos, kalbant apie trumpąsias grandines ir kooperatyvų skatinimo kriterijai yra pakeisti. Žinoma, tas rezultatas užtruks, reikės laiko, kol prasidės projektai, ir tą realiai pajusime. Bet greičio ir pats daugeliu atvejų norėčiau daugiau“, – taip pat tikino ministras.
Žurnalistams K. Navickas patikino, kad didžiausias nepasitenkinimas juo ūkininkų bendruomenėje kilo dėl Lietuvos žemės ūkio strateginiame plane 2023–2027 metams numatytų „teisingesnių“ tiesioginių išmokų apribojimų, taip pat dėl ministerijos vykdomos žaliojo kurso politikos.
„Dabar su Europos Komisija deriname strateginį planą. Jame bus teikiamas finansavimas 2023-2027 metams. Jame numatytos tiesioginių išmokų lubos. O kalbant apie trumpąsias grandines, finansavimą esame skyrę, yra vienas projektas jau atsiradęs (...) vėl nauji šaukimai bus“, – paaiškino ministras.
ELTA primena, kad pastabas K. Navickui ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą prezidentas išsakė Seimo opozicijai toliau reikalaujant ministro atsistatydinimo po to, kai praėjusią savaitę nepavyko jo interpeliacija.
Jis teigė, kad kilus Ukrainoje išryškėjo žemės ūkio, kaip strateginės ir nacionaliniam saugumui svarbios srities, svarba, tačiau K. Navicko darbo rezultatų dar tenka laukti.
Prezidentas taip pat užsiminė apie nesutarimus tarp šalies žemdirbių ir Žemės ūkio ministerijos. Anot G. Nausėdos, „stringantis dialogas“ tarp K. Navicko ir ūkininkų yra tapęs „nuolatinių barnių šaltiniu“.
Praeitą savaitę, antradienio Seimo posėdžio metu, vyko K. Navicko interpeliacija, ministras atsakė į 35 interpeliacijos iniciatorių raštu pateiktus klausimus.
Vis dėlto opozicija piktinosi tuo, kad valdantieji nesutiko su antradienio posėdžio metu paprašyta pertrauka K. Navicko interpeliacijai. Jos opozicija paprašė siekdama sau norima linkme pakeisti balsų pusiausvyrą Seime. Tačiau valdantieji trečiadienio rytą sušaukė neeilinį Seimo posėdį. Šį posėdį opozicija boikotavo, o valdantieji balsuodami pritarė K. Navicko atsakymams.
Dėl to opozicija jau antrą savaitę posėdžiauja atskirai, Kovo 11-osios salėje. Vienas iš opozicijos reikalavimų vėl įprastai Seime dirbti siekiantiems valdantiesiems yra būtent K. Navickui atsistatydinti iš žemės ūkio ministro posto.
Pats K. Navickas tikino, kad interpeliacija inicijuota politiniais motyvais.
Ministras kaltintas vangumu sprendžiant įsisenėjusias žemės ūkio problemas bei ieškant, kaip padėti įtampą dėl sudėtingos situacijos trąšų ir kitose žemės ūkio rinkose išgyvenantiems ūkininkams ir maisto gamintojams.
Nepasitenkinimą ministru dar nuo praėjusių metų rudens reiškia Žemės ūkio tarybos atstovai, esą K. Navickas netinkamai komunikuoja su ūkininkų atstovais, kritikos sulaukė ministerijos Žaliojo kurso strategija, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas. Ministras taip pat kaltintas prastu vadovavimu ir nekompetencija.
K. Navicką vis tik palaiko jaunuosius ir šeimos ūkininkus vienijančios sąjungos. Jų akcentuojama, kad K. Navickas siekia padėti jauniems bei smulkiems ūkininkams, rūpinasi jų, o ne vien ministro pasitraukimo reikalaujančių stambiųjų ūkininkų interesais. Be to, argumentuojama, jog K. Navicką nušalinti siekiama būtent tuo metu, kai Lietuvoje diskutuojama dėl ateinančių ketverių metų žemės ūkio politikos, spaudžiant stambiesiems žemdirbiams.
