Anot Prezidentūros atstovės, tokia anksčiau vykdyta anticiklinė ekonominė politika pasiteisino.
„Svarbiausias uždavinys dabar yra pagalvoti, kaip Lietuva galėtų veikti ir kokius sprendimus priimti tam, kad mūsų ekonomikai dar labiau padėtume. Neturime tokios prabangos galvoti apie bendrojo vidaus produkto (BVP) sumažėjimą – turime toliau vykdyti prezidento labai stipriai propaguotą anticiklinę politiką, kuri pilnai pasiteisino COVID-19 laikotarpiu, taip pat (prisidėjo prie – ELTA) pozityvių infliacijos ir karo pasekmių valdymo rezultatų“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė I. Segalovičienė.

„2022 m. fiskalinis mūsų biudžeto rezultatas rodo, kad sumažinome net skolą, išėjome su labai minimaliu deficitu. Reiškia, kad anticiklinė 2020–2022 m. politika pasiteisino. Lygiai taip pat turime elgtis“, – kalbėjo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.

I. Segalovičienės teigimu, svarbu skatinti ekonomiką investicijomis, „labai stipriai“ siekti išsaugoti gyvybingą žemas ir vidutines pajamas gaunančių asmenų padėtį, kad išsilaikytų vartojimas. Jos minimos priemonės esą padėtų stabilizuoti ekonomiką.

„Todėl tiek MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo – ELTA) padidinimas, tiek mokesčių nedidinimas būtent žemas ir vidutines pajamas turintiems žmonėms, pensijos, tikslinės socialinės pašalpos irgi galėtų būti labai taiklios priemonės. Taip pat ir gerai veikiantis nedarbo draudimas“, – pažymėjo patarėja.

Ji taip pat akcentavo, jog reiktų galvoti, kaip padėti verslui išlaikyti eksporto apimtis ir konkurencingumą, didinti našumą.

Valstybės duomenų agentūra gegužės pradžioje paskelbė, kad pirmąjį metų ketvirtį BVP, lyginant su 2022 m. spaliu–gruodžiu, smuko 3 proc. Kadangi ekonomika traukėsi antrą ketvirtį paeiliui, Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją