„Mūsų kaimyninės valstybės, Latvija ir Estija įžengė į nuosmukio stadiją šiek tiek anksčiau negu mes, tačiau vis dėlto ketvirtąjį ketvirtį (2022 metų – ELTA), jeigu matuotume BVP pokytį palyginus su ankstesniu ketvirčiu arba su tuo pačiu parėjusių (2021 metų – ELTA) ketvirčiu, mūsų ekonomikos pokytis tapo neigiamas. Ar tai bus ateinantį ketvirtį, labai daug priklausys nuo mūsų veiklos ir šioje vietoje nepaprastai svarbu išnaudoti tuos konkurencinius privalumus, kuriuos Lietuva natūraliai turi“, – ketvirtadienį Prezidentūroje teigė G. Nausėda.

„Šiuo metu vienas veiksnys veikia mūsų investicinį klimatą nepalankia kryptimi, tai yra geopolitinė rizika. Su ja susiduriu net ir bendraudamas su didžiausių pasaulio kompanijų vadovais, kviesdamas juos domėtis investicijų Lietuvoje galimybėmis, susilaukiu pasikartojančio klausimo „Kaip jūs vertinate Rusijos karo Ukrainoje poveikį jūsų ekonomikai ir bendraujam saugumui?".

Nepaisant mano atsakymų, mes matome, kad privačių investicijų Lietuvoje ženkliai sumažėjo. Vadinasi šioje susiklosčiusioje situacijoje turime ieškoti kompensuojančių priemonių, kaip šią netektį sušvelninti. Čia valstybė privalo imtis aktyvesnio vaidmens“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas pažymėjo, kad labai geras instrumentas, siekiant kompensuoti ekonomines netektis verslui, yra finalizuojamas Nacionalinio plėtros fondo institutas. Anot jo, šio fondo paskirtis bus užtikrinti tam tikrą finansavimo spragų užkamšymą.

„Tiek mano programoje, tiek ir Vyriausybės, valdančiosios koalicijos programoje, Nacionalinio plėtros fondo kūrimas buvo identifikuotas kaip siektinas tikslas. Nors tenka apgailestauti, kad šis procesas užsitęsė laike, vis dėlto, mes šiandien jau esame baigiamojoje stadijoje, formuojami valdymo organai, vykdančioji struktūra ir aš matau, kokie dideli yra lūkesčiai, susiję su šios institucijos veikla“, – sakė prezidentas.

„Nacionalinis plėtros fondas turi tarnauti kaip institucija, užtikrinanti tam tikrą finansavimo spragų užkamšymą, todėl šiam fondui reikės išsigryninti savo veiklas, aiškiai identifikuoti finansavimo šaltinius ir, be jokios abejonės, pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias teikia Europos Sąjungos finansavimas, pirmiausia RRF paskolinė dalis, kuri tikrai galėtų tapti ženkliu finansiniu šaltiniu“, – pridėjo jis.

Pelno mokesčio lengvata turi būti pratęsta bent penkeriems metams

G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad susitikime su ministrais, analitikais bei verslo atstovais buvo kalbėta apie pelno mokesčio lengvatą į naujas technologijas investuojančiam verslui. Anot jo, buvo prieita beveik vieningos nuomonės, kad ji turi būti pratęsta bent penkeriems metams.

„Pelno mokesčio lengvata į naujas technologijas investuojančiam verslui egzistavo apibrėžtą laikotarpį, nuo 2008 iki 2023 metų. Tačiau jos laikotarpis baigėsi, reikia apsispręsti, ką darysime toliau.

Džiaugiuosi šiandien išgirdęs beveik vieningą tiek ministrų, tiek analitikų, tiek verslo atstovų nuomonę, kad šią lengvatą reikėtų pratęsti bent penkeriems metams, norint sukurti tam tikrą investicinio klimato apibrėžtumą. Tai reiškia, kad mes iš esmės esame pajėgūs priimti sprendimus jau ateinančioje Seimo pavasario sesijoje ir tai bus svarbus žingsnis, užtikrinant tam tikrą tęstinumą ir verslo sąlygų stabilumą mūsų įmonėms“, – aiškino šalies vadovas.

„Svarbu, kad šis sprendimas nebūtų siejamas su mokesčių reforma plačiąja prasme, kadangi jos klausimas plačiąja prasme, matyt, dar bus plačiai diskutuojamas ir jo baigtis kol kas yra mažiau aiški. Dabar svarbiausia pasiųsti labai aiškų signalą mūsų verslui“, – tvirtino politikas.

Reikia naudotis RRF paskoline dalimi kaip galima greičiau ir giliau

Prezidentas taip pat aiškino, kad Lietuva turi pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) paskoline dalimi. Jis aiškina, kad bendrosios skolinimosi sąlygos tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje blogėja, todėl nepasinaudoti gaivinimo fondo paskoline dalimi būtų klaidą.

„Iš pradžių Lietuva neketino naudotis gaivinimo fondo lėšų paskoline dalimi tuo metu, kai 2020 m. aš, kartu su kitais Europos Vadovų Tarybos nariais susitarėme dėl naujos finansinės perspektyvos, tačiau šiandien situacija keičiasi ir daro šią paskolinę gaivinimo fondo dalį vis patrauklesne. Čia atkreipčiau dėmesį į tai, kad bendrosios skolinimosi sąlygos tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje blogėja.

Prieiga prie kredito išteklių blogėja gana sparčiai, todėl nepasinaudoti gaivinimo fondo paskoline dalimi, šiandien būtų klaida, ja reikėtų naudotis kaip galima plačiau ir giliau, nes tai yra lėšos, kurios yra pritraukiamos patikimiausio emitento, t.y. Europos Komisijos, kuri turi vadinamą trigubą A reitingą“, – pabrėžė G. Nausėda.

„Tai reiškia, kad tokie kredito ištekliai yra pigesni ir ta trijų milijardų eurų suma, kuri mums yra rezervuota, kol kas yra išnaudota tik vienu milijardu, dėl kitų dviejų milijardų mums reikia apsispręsti, numatyti tam reikalingus projektus, kurie gali apimti mūsų ekonomikai svarbius klausimus, žalioji ekonomika, skaitmenizavimas, infrastruktūros tobulinimas, perėjimas prie pažangesnių technologijų mūsų viešajame transporte ir, žinoma, energetikos dalis, ypatingai atsinaujinančios energetikos dalis. Laiko neliko daug ir tikiuosi, kad šį laiką išnaudosime prasmingai bei užpildysime šį portfelį prasmingai“, – vylėsi šalies vadovas.