Pensininkai
„Tikiu, kad šis susitikimas gerokai labiau paskatins diskusiją dėl infliacijos, mums kaip niekada šiandien visuomenėje reikia empatijos, jausti vienas kito petį. Manau, kad valstybė, atsižvelgiant į bendrą, tikrai neblogą makroekonominę situaciją, tikrai gali padaryti daugiau negu iki šiol padarė“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda po Prezidentūroje įvykusio susitikimo su ministrais, parlamentarais, savivaldybių atstovais infliacijos poveikiui švelninti.

Pasak jo, iki šiol pasiūlytos priemonės yra reikalingos, bet nepakankamos.

„Štai kodėl šiandien diskusijoje mes kalbėjome apie kur kas platesnį priemonių spektrą, kurios galėtų padėti išgyventi tą infliacijos problemą, tarp jų minėtos mokesčių politikos, pajamų augimo skatinimo, tiek energetikos, tiek ir tam tikros kainodaros savivaldybėse priemonės“, – aiškino prezidentas.

Siūlo didinti NPD, bei išmokėti skurdžiausioms grupėms po 100 eurų

G. Nausėdos teigimu, Valstybė surinks į biudžetą pakankamai daug „infliacinių pajamų“. Todėl šiandien kalbant apie solidarumą, yra tinkamas metas tomis papildomomis pajamomis pasidalinti. Tai galima padaryti per mokestines lengvatas, per pajamų didinimą, tiek ir kitais būdais.

Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų, su įsigaliojimu nuo šių metų pradžios.

„Šiandien daug kalbėjome apie tai, ką galėtume padaryti, nukreipdami priemones pirmiausia į labiausiai infliacijos pažeidžiamus visuomenės sluoksnius. Manau, kad būtų tikslinga, ilgai neatidėliojant, jau neeilinėje vasario Seimo sesijoje svarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio pakėlimo nuo 460 eurų iki 510 eurų klausimą su įsigaliojimu nuo šių metų pradžios“, – aiškino G. Nausėda.

Jo įsitikinimu, tai yra tikslinga priemonė.

„Kas nors gal sakys, kad mes jau 2022 metų biudžete padidinome šį dydį iki 460 eurų, tačiau sutikite, kad to, ką mes padarėme, kuomet infliacijos problemos nebuvo arba ji buvo tik pačioje užuomazgoje, nepakanka dabar, kai mes matome, kad infliacijos augimas yra geometrine progresija. Štai kodėl siūlysiu šitokią priemonę“, – sakė prezidentas.

„Taip pat manau, kad tikslinga apsvarstyti vienkartinių išmokų labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms klausimą. Kalbu apie senjorų pensijas, šalpos pensijas gaunančius žmones. Galėtume kalbėti apie tai, kad vienkartinė išmoka šiai žmonių grupei galėtų sudaryti 100 eurų“, – teigė jis.

Anot jo, išmoka galėtų būti skirta ir daugiavaikėms šeimoms, taip pat šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, ir finansinių problemų patiriančius namų ūkius: „joms taip pat galėtume pasiūlyti vienkartinę 100 eurų dydžio išmoką“, kalbėjo prezidentas.

Prezidentas pasisakė, kad fiskalinė drausmė svarbu, bet valstybė negali nusigręžti nuo žmonių.

„Dėl tos priežasties, kad reali infliacija bus trejetą ketvertą kartų didesnė, negu ta, kurią mes prognozavome sudarydami 2022 metų biudžetą, gali būti gaunama maždaug 150-200 mln. eurų papildomų pajamų. Tos priemonės, apie kurias kalbėjau (...) fiskalinis visų šitų priemonių efektas maždaug ir sudarytų šią mano minėtą sumą“, – sakė G. Nausėda.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas komentavo, kad sprendimą priims Seimas atsižvelgęs į Vyriausybės ir BFK išvadas.

„Mano supratimu visi pasiūlymai padėsiantys sumažinti infliacijos pasekmes turi būti rimtai svarstomi ir šiuo atveju nėra taip nesvarbu jie teikiami Vyriausybės, Prezidento ar Seimo opozicijos. Galutinius sprendimus priims Seimas remdamasis Vyriausybės ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadomis dėl siūlomų priemonių efektyvumo, poveikio infliacijai ir viešiesiems finansams“, – komentuoja jis.

Seniai matytas infliacijos lygis

G. Nausėda teigia iš karto atmetantis skeptikų teiginius dėl tokių priemonių tikslingumo, nes, anot jo, situacija drastiškai pasikeitusi.

„Vėlgi įtariu, atsiras skeptikų, kurie sakys, kad tai „helikopterio pinigai“, kad taškome valstybės pinigus ir panašiai. Žinote, aš panašių skeptikų balsų girdėjau ir tuomet, kai su ankstesne Vyriausybe vykdėme vienkartinių išmokų politiką senjorams, vaikams. Ir šiandien, žvelgdamas atgalios, galiu pripažinti, kad tai buvo teisingas sprendimas“, – tikino G. Nausėda.

Prezidento teigimu, infliacijos lygis pasiekė seniai bematytas aukštumas ir dabar jau valstybė turi ateiti į pagalbą žmonėms.

„Kainų kilimas pasiekė tokį lygį, kurio turbūt jaunesni žmonės apskritai neprisimena. Daugiau kaip dešimtmetį nematėme dviženklės infliacijos Lietuvoje. Šiandien, deja, tai yra realybė. Žinoma, tai nėra susiję su vidinėmis priežastimis. Panašų spaudimą patiria daug valstybių, pirmiausia dėl energetikos išteklių brangimo. Tačiau nuo to žmonėms tikrai nėra lengviau“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, tikėtasi žmonių solidarumo per pandemiją, tad dabar jie turėtų sulaukti pagalbos iš valstybės.


„Reikia pripažinti, kad pastaruoju metu mums ypač reikia solidarumo visuomenėje, ir kuomet mes pandemijos įkarštyje nuolat apeliuodavome į žmones ir sakydavome, kad „reikia jūsų susitelkimo, reikia jūsų paramos valstybei“, šiandien lygiai taip pat žmonėms reikia valstybės paramos susiklosčiusioje situacijoje“, – kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėdos įsitikinimu, anksčiau taikytas priemones kovoje su infliacija turi papildyti naujos.

„Šiandien, tą ilgai mūsų statytą oresnio gyvenimo rūmą paplauna infliacija. Ir tai, ką ilgus metus
darėme, infliacija gali sugriauti per labai trumpą laiką. Štai kodėl tos priemonės, kurios buvo naudojamos anksčiau, jos turi būti papildomos priemonėmis, būtent atsižvelgiant į šiandieninį kontekstą, o ne kokius nors teorinius samprotavimus“, – sakė G. Nausėda.

Pasisakė dėl PVM lengvatų

Prezidentas palankiai vertino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, kurią jau palaikė Vyriausybė, tačiau jis sakė, kad to yra mažai.

„Galiu konstatuoti, kad tai, ką iki šiol padarėme, atrodo labai ir labai kukliai. Taip, iki šio šiandieninio susitikimo šis bei tas padaryta, arba bent jau paskelbti sprendimai, pirmiausia dėl PVM sumažinimo nuo 9 proc. iki 0 proc. šildymui, Energetikos ministerija pateikė priemonių planą atsinaujinantiems energetikos ištekliams skatinti ir saulės elektrinėms namuose statyti. Tačiau tai yra labiau vidutinio poveikio priemonės“, – svarstė G. Nausėda.

„Drįsčiau teigti, kad šitokios priemonės infliacijos problemos nesprendžia“, – pridūrė jis.

„Kalbėjome, žinoma, ir apie PVM lengvatų taikymą įvairioms produktų grupėms. Šitoje vietoje aš
palaikau nuskambėjusį Vyriausybės siūlymą mažinti PVM tarifą centralizuotam šildymui. Manau, kad tai tikslinga daryti todėl, kad pirmiausia kalbame apie reguliuojamas kainas ir turime garantiją, kad šis mažesnis tarifas tikrai virs mažesne kaina mūsų žmonėms“, – kalbėjo prezidentas.

Vis dėlto, pasak šalies vadovo, kalbant apie maisto produktus ir galimybę jiems taikyti koreguotą PVM, jis sakė turintis abejonių.


„Šių produktų kainodara yra privačių subjektų rankose ir garantijos, kad mažesnis tarifas virs ne
papildomomis pajamomis tarpininkų grandinėje, o tikrai bus perduotas žmonėms, galutiniam vartotojui, – deja, nėra“, – sakė G. Nausėda.

Be to, jo teigimu, reikia galvoti ir apie ateitį, kas bus jeigu įvedus lengvatą vėliau ją teks panaikinti: galimas scenarijus, kad kainų augimo bus sulaukta vėliau.

Pagalbos galėtų tikėtis ir verslas

Prezidentas užsiminė, kad susitikime aptartos ir pagalbos priemonės verslui.

„Šiandien buvo daug diskutuota pirmiausia per energetinių išteklių brangimo prizmę. Manau, kad tie sprendimai kartu su Energetikos ministerija galėtų gimti artimiausioje ateityje“, - trumpai pristatė jis.

„Išgirdome iš atsakingų ministrų patikinimą dėl pagalbos nevyriausybinėms organizacijoms (...) Ir viltingai nuteikia savivaldybių asociacijos vadovo M. Sinkevičiaus pasakymas, kad savivaldybės yra pasirengusios labai atsakingai žvelgti į infliacijos problemą ir pademonstruoti solidarumą stabdant viešųjų paslaugų, kurios yra savivaldybių rankose, kainų kilimą. (...) Kalbu apie neformaliojo ugdymo paslaugas, darželius, viešojo transporto paslaugas“, – teigė G. Nausėda.

Elektra

Vyriausybė jau paskelbė priemonių, skirtų sušvelninti kainų augimą, nors dalis jų sulaukė neigiamų reakcijų ir iš politikų, ir iš ekonomistų. Pavyzdžiui, trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė siūlymui laikinai mažinti centriniam šildymui jau taikomą lengvatinį 9 proc. PVM tarifą iki nulio, tam dar reikės Seimo pritarimo.

Tačiau viešumoje kilo klausimų, kodėl nenumatyta parama verslui ir kodėl galimai diskriminuojami besišildantieji būstą dujomis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama šią iniciatyvą, priminė, kad dujų atveju valdžios sprendimai priimti rudenį, kai nuspręsta kainų piką buvo išdėlioti penkmečiui.

Trečiadienį Vyriausybė taip pat skyrė papildomus 35 mln. eurų gyventojų paramai įsirengti saulės elektrines. Energetikos ministras Dainius Kreivys atkreipė dėmesį, kad nuosava energetika yra „geriausias vaistas“ ir verslui.

Finansų ministrė pažymėjo, kad pagrindinė priemonė infliacijos valdymui buvo valstybės biudžetas“.

„Buvo numatyta 1 mlrd. eurų žmonių pajamų didinimui, tai reiškia, kad mūsų gyventojų pajamos auga sparčiausiai visame regione, tai tikrai padeda amortizuoti ir išaugusias energijos kainas taip pat“, – antradienį pristatydama minėtas priemones sakė G. Skaistė.

Išankstinis metinės (šių metų sausį palyginti su 2021 metų sausiu) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekia 12,2 proc.

Išankstinis mėnesinis (sausį palyginti su pernai gruodžiu) vartotojų kainų pokytis, pagal šį indeksą, sudaro 1,8 proc., sausio pabaigoje paskelbė Statistikos departamentas.

Pasak jo, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (127)