„Susitikimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta su verslo bendruomene aptarti ekonomikos būklę ir dar svarbiau, buvo kreipiamas dėmesys, kaip dar galėtume paskatinti ekonomiką išeinant iš karantino.
Praėjusiais metais ekonomika krito vienu mažiausiu skaičiumi Europos Sąjungoje, bet neramina du veiksniai – turime išaugusį nedarbą ir daug darbo neturinčių asmenų, jų turime daugiau nei 260 tūkst., antra – rizika, kad ekonomikos susitraukimo nuosmukio laikotarpiu šešėlinė ekonomika gali išaugti ir karantino ribojimo priemonės turi savą specifiką šios krizės metu.
Aptarėme, kaip šiuos rizikos veiksnius galėtume atliepti antrą šių metų pusmetį, taip pat turėdami šalies biudžeto peržiūrą, kaip vieną iš svarbiausių ekonominės politikos instrumentų iš valstybės pusės reaguojant į ekonominę situaciją“, – teigė jis.
S. Krėpšta sakė, kad kalbant apie darbo vietų atkūrimą, prezidento nuomone, verta diskutuoti apie pokarantinines darbo vietų išsaugojimo, atkūrimo ir naujų vietų sukūrimo priemones.
„Jos turėtų būti svarbios diskutuojant biudžetą, taip pat verta kalbėti apie mokestines paskatas, kurios turėtų poveikį šalies ekonomikai ir darbo vietų atkūrimo situacijai.
Kaip viena iš idėjų, galėtų būti svarstoma NPD padidinimas, kuris padidintų pajamas dirbantiems ir mažai uždirbantiems asmenims ir skatintų asmenis grįžti į darbo rinką“, – kalbėjo jis.
Taip pat, pasak jo, susitikimo metu buvo aptarta anksčiau prezidento išsakyta idėja dėl 6 mėn. taisyklės, kitaip tariant numatyto laiko termino, prieš didinant mokesčius.
„Dauguma verslo bendruomenės pritarė šiai idėjai ir prezidentas yra nusiteikęs pateikti tai artimiausiu metu.
Kalbant apie šešėlio priemones, verslo bendruomenė pateikė nemažai idėjų, kaip šešėlio augimo rizika galėtų būti suvaldyta ir čia, be abejo, žvilgsnis krypsta į skaitmenines elektronines priemones sektorinėse srityse.
Kaip viena iš priemonių yra nuo kito mėnesio įsigaliojanti skaitmenizacija automobilių prekyboje. Taip pat jau keletą metų diskutuojame apie statybininkų kortelę, kuri galėtų sumažinti šešėlį“, – sakė jis.
S. Krėpšta patikino ir tai, kad G. Nausėda svarsto pats teikti siūlymus didinti NPD.
„Prezidentas aktyviai svarsto tokią galimybę ir taip pat vertiname diskusijas apie PVM laikinas lengvatas.
Galvojame, kad turėtų būti žiūrima plačiau į mokestinius pakeitimus ir NPD padidinimas taip pat galėtų būti viena iš svarbių priemonių, kuri veiktų tiesiogiai per darbuotojus ir darbo vietas, o ne vien per verslo sektorių, kaip yra su PVM lengvatomis“, – aiškino atstovas ir tikino, kad viena iš galimybių NPD didinti 50 Eur, kuris galėtų įsigalioti tiek nuo liepos 1, tiek nuo sausio 1 dienos.
Diskutavo dėl grynųjų pinigų naudojimo
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pasakojo, kad nemažai buvo diskutuota apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais bei jų išgyvendinimą.
„Verslo bendruomenė su darbuotojų organizacijomis jau keletą mėnesių diskutuoja apie tas priemones.
Taip pat, anot jo, buvo išreikštas lūkestis, kad naujame biudžete atsirastų ir priemonės, skirtos darbo vietų išsaugojimui.
„Mes išreiškėme savo susirūpinimą ir lūkestį, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas, sudizainins tas priemones, kurios buvo skirtos darbo vietų kūrimui ir išsaugojimui pokarantininiui laikotarpiui, – sakė jis.
Taip pat, pasak A. Romanovksio, buvo kalbama apie pelno mokesčio pakeitimus.
