aA
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Briuselyje ruošiasi antram įtemptų derybų raundui dėl 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto, tęsiantis ginčams, kaip kompensuoti Britanijos pasitraukimą iš bendrijos.
Nausėda su ES vadovais grįžo derybų dėl biudžeto, bet viltys susitarti blėsta
© DELFI / Andrius Ufartas

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Briuselyje grįžo prie antrojo derybų raundo dėl 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto, tačiau viltys pasiekti susitarimą po naktinių konsultacijų gerokai išblėso.

Derybos įstrigo, Austrijai, Danijai, Nyderlandams ir Švedijai, vadinamajam „taupiajam ketvertui“, griežtai pareikalavus sumažinti biudžeto projektą maždaug 70 mlrd. eurų, lyginant su paskutiniu pasiūlymu.

„Taupusis ketvertas laikosi kietai ir reikalauja sumažinti biudžetą iki 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto nuo dabar siūlomo 1,07 proc. Jei jie nepajudės, teks konstatuoti, kad derybos bus tęsiamos vėliau, ir šįkart išsiskirstyti“, – BNS sakė apie eigą informuoti šaltiniai.

Vadovai prie derybų stalo pirmą kartą susėdo ketvirtadienio vakarą, o penktadienio naktį tęsė dvišales konsultacijas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu (Šarliu Mišeliu).

G. Nausėda su juo dvišalio pokalbio susitiko penktadienio paryčiais, apie 4 valandą Lietuvos laiku, BNS patvirtino šaltiniai.

Išvakarėse buvo tikėtasi, kad Ch. Michelis penktadienio rytą pateiks deryboms naują biudžeto projektą, tačiau joks dokumentas nebuvo išplatintas.

Nors prezidentas G. Nausėda buvo užsisakęs viešbučio kambarį Belgijos sostinėje iki šeštadienio, po naktinių konsultacijų prognozuojama, kad jis krepšinio rungtynes tarp Lietuvos ir Belgijos penktadienį nuo pusės dešimtos vakaro stebės jau sugrįžęs į Vilnių.

Sanglaudoje – pažanga, ūkininkai nori daugiau

Derybų išvakarėse tarp valstybių narių susiformavo du blokai – turtingesnės ir daugiau įmokančios šalys nori mažesnio biudžeto, o iš jo daugiau lėšų gaunančios valstybės nori, kad jis būtų dosnesnis.

Papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES. Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.

Įstrigus deryboms dėl biudžeto dydžio, vadovai negrįžo prie detalesnių diskusijų dėl to, kaip paskirstyti išlaidas.

Prieš savaitę pristatytas projektas būtų leidęs Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų dar nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų ūkininkams augimo tempo.

Sanglaudos finansavimą, skirtą mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Lietuvai galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių – dėl šio mechanizmo Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.

Biudžeto projekte numatyta, kad sanglaudos parama galėtų mažėti daugiausia 24 procentais. Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.

Šiuo metu tiesioginės išmokos lietuvių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus. Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

Susitikęs su Briuselyje ketvirtadienį protestavusiais Lietuvos ūkininkais G. Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos pasiektų 196 eurus, kaip buvo sutarta prieš septynerius metus.

Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o pinigų suma buvo fiksuota pagal ankstesnius duomenis.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. ES pasiūlytas finansavimas atitinka Europos Komisijos pasiūlytąjį, tuo tarpu įpareigojimas prisidėti iš nacionalinio biudžeto sumažinamas 6 proc. punktais. Lietuvos Vyriausybė prašė 692 mln. eurų.

Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
1.2500

Be pajamų ir darbo – jau pusmetį: renginių verslo atstovai darbinasi kurjeriais, kai kas išparduoda turtą (108)

Privačių renginių verslo atstovai be darbo ir pajamų sėdi jau pusmetį. Kad galėtų išmaitinti...

Nuo kito mėnesio – pokyčiai grąžinant prekes: prekybininkai sutaupys, pirkėjams bus paprasčiau (21)

Nuo šių metų gegužės pirkėjams Lietuvoje bus paprasčiau grąžinti fizinėse parduotuvėse...

Pašokus metalų kainoms, policija registruoja dešimtis katalizatorių vagysčių – dažniausiai kenčia „Toyota“ ir „Lexus“ vairuotojai (107)

Pasaulyje pašokusiomis metalų kainomis naudojasi ir vagys tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Šalyje...

Jei leis oro sąlygos, Klaipėdos uoste sekmadienį prasidės bangolaužių rekonstrukcija

Jei leis oro sąlygos, sekmadienį Klaipėdos jūrų uoste žadama pradėti bangolaužių...

Lietuviai sugužėjo į Palangą: Basanavičiaus gatvė – pilnut pilnutėlė Palangos meras: situacija kontroliuojama (papildyta) (456)

Panaikinus kelionių ribojimus tarp atskirų savivaldybių lietuviai šoko į automobilius ir...

Top naujienos

Be pajamų ir darbo – jau pusmetį: renginių verslo atstovai darbinasi kurjeriais, kai kas išparduoda turtą (108)

Privačių renginių verslo atstovai be darbo ir pajamų sėdi jau pusmetį. Kad galėtų išmaitinti...

Tyrimą apie COVID-19 kilmę paviešinęs vokiečių fizikas: yra labai daug keistų dalykų sulaukė audringos reakcijos (87)

„O vis dėlto koronavirusas kilo iš Uhano laboratorijos!“ – kai vasario viduryje Hamburgo...

Sekmadienį lepins pavasariška šiluma: kai kur šils ir iki 18 laipsnių (1)

Ilgimės didesnės šilumos, žalumos, tačiau vyraujantys orų procesai stabdo pavasario žingsnius....

Joana Balčiuvienė | D+

Nematoma Lietuvos šeimų pusė: atsibusdavau sekso metu, o jis sakydavo „pakentėk, aš tuoj“ (28)

Tai, ką mes įsivaizduojame kaip normalius šeimos santykius, nebūtinai sutampa su partnerio...

Po pažinties instagrame – tikra drama virtęs pasimatymas Vilniaus viešbutyje: ji nesugebėjo pasakyti „ne“ (135)

Su bendraamžėmis merginomis santykių užmegzti nesugebėjęs viename šalies bankų Klientų...

Dmitrijus Durnevas, Spektr.press, DELFI.lt | D+

Imperijos šukės. Blogo ženklo iš Rusijos sulaukę Donecko gyventojai: pradėta taupyti mūsų sąskaita (36)

Bet kurios įmonės, veikiančios Ukrainos nekontroliuojamose Donbaso teritorijose, darbo sąlygos...

Profesorė Žvirblienė aptarė vakcinų nuo COVID-19 skirtumus ir paaiškino, kaip jos veikia organizmą (336)

Šiuo metu Lietuvoje yra 3 vakcinos nuo COVID-19 infekcijos – „Comirnaty“, „Moderna“ ir...

Nuo kito mėnesio – pokyčiai grąžinant prekes: prekybininkai sutaupys, pirkėjams bus paprasčiau (21)

Nuo šių metų gegužės pirkėjams Lietuvoje bus paprasčiau grąžinti fizinėse parduotuvėse...

Dėl svarios priežasties Meghan Markle greičiausiai nedalyvaus vyro princo Harry senelio laidotuvėse (130)

Anapilin iškeliavus Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II vyrui, princui Philipui...

Patikrino: kiek kilometrų viena įkrova „Tesla Model 3“ įveikia -30°C šaltyje? (179)

„ Tesla Model 3 Standard Range Plus“ tarp įkrovimų turėtų nuvažiuoti 423 km. Tačiau tokie...