Vadinamąją „Žalios Lietuvos“ deklaraciją pasirašyti ir prie švaresnės ateities kūrimo prisidėti kviečiami visi Lietuvos žmonės.
„Nėra atviro priešo. Priešas yra pats sau žmogus. Dažnai savo ekonomine veikla, savo gobšumu, savo besąlygišku pelno troškimu tiesiog tampantis savo paties nedraugu. Mes galime tai pakeisti“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad kiekvienas turi pradėti nuo savęs.
„Pats stengiuosi įsigyti vis daugiau produkcijos iš ekologiškų ūkių. Stengiuosi, ir tai dariau jau nuo seno, įvertinti, kad mano tvoros nėra mano gyvenamoji aplinka, kad galiu išėjęs ir už savo teritorijos ribų surinkti šiukšles, įmesti į šiukšlių dėžę nereikalingą plastiko butelį. Žinoma, rūšiuojame atliekas.
Ko dar nepadariau ar padariau pernelyg mažai – prieš metus žadėjau, kad bent jau periodiškai vyksiu į darbą dviračiu, bet kažkaip įpuolęs į rutiną turiu pasakyti, kad to pažado iki galo neįgyvendinau, bet manau, kad dar turiu laiko pasitaisyti“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
F. Timmermansas teigė, kad Žemės planeta gali prisitaikyti ir prie dar didesnio joje gyvenančių žmonių skaičiaus.
„Turime išmokti gyventi tiek, kiek leidžia mūsų planeta. Ir išmokti tai daryti per kelerius metus. Bloga naujiena tai, kad tai yra labai labai sunku, pareikalaus pastangų iš kiekvieno žmogaus. Gera žinia, kad tai įmanoma padaryti.
Jei tai padarysime, turėsime sveikesnę planetą, daugiau ir geresnių darbo vietų, o klimatą tokį, kuriame galės gyventi ir 10 mlrd. žmonių“, – renginyje sakė F. Timmermansas.
Tuo metu V. Sinkevičius sakė, kad „žalumas nėra prabanga“.
„Žalumas yra būdas užtikrinti sveiką aplinką pirmiausia žmonėms. Švarus oras ar švarus vanduo negali būti prabanga. Tai yra minimumas, ką valstybė turėtų suteikti savo piliečiams. Visi puikiai tai suprantame, net jei tik pasąmonėje, bet kartais pritrūkstame veiksmo“, – sakė jis.
Eurokomisaras sakė, kad kai tokiam tikslui susivienija verslas, mokslas ir nevyriausybinės organizacijos, tada jis yra pasiekiamas.
„Žalios Lietuvos ir žalios Europos reikia ne politikams, o kiekvienam iš mūsų ir kiekvienam iš tų, kurie ateis po mūsų“, – apibendrino jis.
Deklaracija
G. Nausėdos inicijuotas diskusijų ir forumų ciklas, kurio metu prekybos, telekomunikacijų, energetikos, transporto, žemės ūkio, nevyriausybinių organizacijų ir pramonės sektoriaus atstovai ieškojo sutarimo, kaip Lietuvą paversti švaresne ir klimatui neutralia valstybe, prasidėjo prieš metus.
Renginių metu išsakytos idėjos, gerieji pavyzdžiai ir nubrėžtos kryptys tapo „Žalios Lietuvos“ deklaracijos pagrindu.
„Delfi“ skelbia visą deklaracijos tekstą:
„Mes, Lietuvos verslo, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, savivaldybių ir valdžios įstaigų, plačios Lietuvos visuomenės nariai ir atstovai,
siekiame prisidėti prie Lietuvos gerovės valstybės vizijos, kurios vienas iš esminių ramsčių yra žalios, aplinką ir išteklius tausojančios veiklos skatinimas, įgyvendinimo;
pritariame Europos žaliojo kurso strategijai, kuria siekiama skatinti veiksmingą išteklių naudojimą, pereinant prie švarios žiedinės ekonomikos, atkurti biologinę įvairovę ir sumažinti taršą, iki 2050 metų sukuriant klimatui neutralią ekonomiką;
pripažįstame būtinybę išsaugoti biologinę įvairovę, užtikrinti ekosistemų apsaugą ir pritarti Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijai;
su dideliu susirūpinimu vertiname grėsmę keliančias neigiamas klimato kaitos tendencijas;
nepritariame žmonių veiklos sukeliamai taršai, kuri kenkia Lietuvos žmonių sveikatai, Lietuvos gamtai ir lemia šalies biologinės įvairovės nykimą;
pritariame būtinybei skatinti tvarius ūkinės veiklos vykdymo principus ir remdami Europos Sąjungos strategiją šioje srityje;
tikime, kad realūs pokyčiai gali įvykti tik esant visų visuomenės grupių palaikymui ir įsitraukimui;
įsipareigojame pagal savo veiklą, kompetencijas ir galimybes:
užtikrinti visavertį pilietinės visuomenės įtraukimą ir dalyvavimą priimant „žaliuosius“ sprendimus. Aktyvus visuomenės įsitraukimas stiprina demokratiją, pasitikėjimą valstybės institucijomis, skaidrumą, užtikrina, kad sprendimai ir jų įgyvendinimas būtų kokybiškesni, atitinkantys visuomenės lūkesčius ir poreikius;
integruoti aplinkosaugą į visų Lietuvos žmonių gyvenimus Visi valstybiniai sprendimai taip pat turėtų būti įvertinami aplinkosaugos ir klimato kaitos aspektais;
šviesti, telkti ir įtraukti visuomenę, didinant aplinkosauginį sąmoningumą;
stiprinti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių vaidmenį;
ugdyti vaikų ir jaunimo aplinkosauginį sąmoningumą, mokyti ekologijos, gamtosaugos ir energetinio raštingumo mokyklose, įtraukiant tai į bendrojo ir neformaliojo ugdymo programas;
populiarinti mokslo programas, susijusias su gamtosauga, ekologija, klimato kaita, energetika, taip pat skatinti inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą šiose srityse;
siekti kryptingo mokslo finansavimo ir institucijų bendradarbiavimo, ieškant naujų klimatui ir aplinkai palankių sprendimų;
stiprinti kultūros institucijų (muziejų, galerijų, bibliotekų) vaidmenį, prisidedant prie žalinimo iniciatyvų skatinimo, aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo ir ekologinio švietimo plėtros;
pasiekti, kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis, klimato neutralumo tikslus iki 2050 metų, o 2030 metais šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas valstybės mastu sumažinti 70 proc., palyginti su 1990 metais;
skatinti tvaraus vartojimo įpročius ir kurti modernią, efektyvią, konkurencingą, žalią ekonomiką; keičiant savo, šeimos, bendruomenės, organizacijos įpročius, reikšmingai mažinti tiesiogines ir netiesiogines šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas savo veikloje, mažinti oro ir vandens taršą, prisidėti prie kitų aplinkai palankių pokyčių;
skatinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, ieškant bendrų sprendimų dėl klimato ir aplinkosaugos tikslų;
siekti inovacijų: modernizuoti esamus technologinius procesus, veiklos praktikas, ieškoti aplinkai palankesnių technologinių sprendimų, skatinti skaitmenizavimą;
naudoti daugiau žaliosios energijos; didinti privačias ir viešas investicijas į aplinkai palankių energetinių technologijų vystymą ir diegimą, kurti tam palankią ir inovacijas skatinančią reguliacinę aplinką;
skatinti ir diegti ketvirtosios kartos šilumos ūkio ir vėsumos sektoriaus inovacijas, kartu išnaudojant išplėtotas centrinio šildymo sistemas;
skatinti mažiau taršias transporto rūšis; elektrines transporto priemones, remti ambicingus aplinkai palankesnius techninius reikalavimus, taikomus transporto priemonėms;
remti alternatyvių degalų ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą transporte;
remti miestų ir regionų siekius eiti neutralumo klimatui kryptimi, diegti aplinkai palankius sprendimus, įskaitant žaliosios infrastruktūros diegimą, darnaus judumo planų įgyvendinimą, stiprinti viešojo transporto tinklą ir paslaugas kaip alternatyvą individualiam transportui;
ieškoti ilgalaikių klimato kaitos problemos sprendimų;
prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos;
skatinti tvarų gamtos išteklių naudojimą; siekti atkurti upių buveines ir rūpintis gera upių ekologine būkle; sustiprinti pastangas, siekiant apsaugoti dirvožemį, sumažinti jo eroziją;
apsaugoti vertingas miškų ekosistemas, remti gamtosauga pagrįstą miškų naudojimą;
užtikrinti Baltijos jūros ir jos išteklių apsaugą ir atkūrimą;
mažinti susidarančias ir pakartotinai nenaudojamas ar neperdirbamas atliekas, kenksmingųjų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose, naudoti produktus pakartotinai ar prailginti jų gyvavimo ciklą, siekti ryškių pokyčių maisto nešvaistymo srityje;
skatinti ir kurti aplinkai nekenkiančių paslaugų rinkas, padidinti pakartotinį įrangos naudojimą, taip pat orientuotis į reikalavimus tiekėjams, pavyzdžiui, dėl aplinkosaugos valdymo sistemų;
esmingai mažinti vienkartinius plastikos gaminius ar visiškai jų atsisakyti, siekti, kad privačios etiketės produktai turėtų perdirbamą arba daugkartinę pakuotę;
siekti integracinio augimo ir darnaus vystymosi žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriuose; skatinti inovatyvų, ekologinį, aplinkai palankų ūkininkavimą.“
