aA
Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paragino atsisakyti radikalių karpymų būsimajame Europos Sąjungos (ES) biudžete.
Eurai
Eurai
© DELFI / Karolina Pansevič

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Europos Parlamento pirmininku Davidu-Maria Sassoli.

Pasak šalies vadovo, dideli karpymai neleis įgyvendinti užsibrėžtų pačios ES tikslų ir pakenks atskirų šalių interesams.

„Radikalus biudžeto karpymas tiek ES mastu, tiek atskirų ES šalių mastu labai apsunkintų naujojo politinio ciklo tikslų įgyvendinimą, o tie tikslai yra labai ambicingi – tai ir vidaus rinkos gilinimas, ir jungtys, ir gera kaimynystės politika, ir, žinoma, tyrimai ir inovacijos, kurios ateinančius penkerius metus bus vienas svarbiausių ES prioritetų. Dar nepaminėjau klimato kaitos, kuri taip pat kainuoja nemažus pinigus“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

„Tie radikalūs karpymai turi tapti ne tokiais radikaliais ir užtikrinti tiek bendrijos, tiek ir atskirų šalių interesus“, – pridūrė jis.

Anot Europos Parlamento pranešimo, D. M. Sassoli per susitikimą su Lietuvos prezidentu tvirtino, kad jo vadovaujama institucija yra pasirengusi kovoti už dabartinio dydžio daugiametį ES biudžetą, galintį sumažėti dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos.

„Mes taip pat tikimės bendradarbiauti su Lietuva užtikrindami orų, saugų ir geresnį gyvenimą visiems europiečiams, įskaitant gyvenančiuosius ES kaimynystėje“, – pranešime cituojamas parlamento pirmininkas.

Lietuva siekia 2021 – 2027 metų ES biudžete užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą, taip pat aptars finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, sanglaudos finansavimas Lietuvai mažėtų maždaug ketvirtadaliu, įvertinus šalies ekonomikos pažangą, o Lietuvos prašymas suvienodinti išmokas žemdirbiams šioje finansinėje perspektyvoje dar liks neįgyvendintas.

ES šalių lyderiai prie biudžeto klausimo turėtų grįžti gruodį, tačiau galutiniai sprendimai turbūt nusikels į kitus metus.

G. Nausėda džiaugėsi šių metų Europos Parlamento išsakyta parama Lietuvos prašymui, kad Ignalinos atominei elektrinei uždaryti būtų skirta 780 mln. eurų, o ne 552 mln. eurų, kaip kad siūlė Europos Komisija.

Lietuvos prezidentas ir Europos Parlamento pirmininkas taip pat aptarė Rytų partnerystę, ES politiką pasaulyje, energetinio saugumo ir tvaraus vystymosi klausimus.

„Lietuva yra sėkmingo ekonominio ir politinio vystymosi pavyzdys. Šią sėkmę didele dalimi nulėmė narystė Europos Sąjungoje. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos visuomenė yra stipriai proeuropietiška, o jūsų šalis yra ES integracijos priešakyje“, – kalbėjo D. M. Sassoli.

Briuselyje G. Nausėda ketvirtadienį susitiks su Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos vadovais.

Prezidentas trečiadienį saugumo klausimus aptars su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

BNS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

SEB bankas: bandymų skambučiais išvilioti pinigus daugėja sparčiausiai

Trečią šių metų ketvirtį finansinių sukčių aktyvumas sparčiai didėjo. Nors jų padaryta...

Vilniaus viešojo transporto profsąjunga nuo lapkričio 8-osios skelbia neterminuota streiką (1)

Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinė sąjunga nuo lapkričio 8 dienos skelbia...

Šimonytė: kitų metų biudžetas rodo, kad dėl COVID-19 verslui ribojimų nebebus (57)

Vyriausybė kitų metų biudžetą suplanavo nebeketindama dėl koronaviruso plitimo įvesti ribojimų...

Likus metams iki fiskalinės drausmės sugriežtinimo, Šimonytė ragina neišpūsti biudžeto (4)

Likus metams iki griežtesnių fiskalinės drausmės taisyklių grąžinimo, ministrė pirmininkė...

Gimus vaikui, bus pasiūlyta iki 800 eurų didinti vienkartinę išmoką (6)

Antradienį Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas ketina pateikti Seimui Išmokų vaikams...

Top naujienos

Latvija užsidaro iki lapkričio 15-osios: įvedama komendanto valanda, uždaromos mokyklos ir parduotuvės premjeras: turiu atsiprašyti pasiskiepijusių žmonių (242)

Latvijoje COVID-19 naujų atvejų per savaitę padaugėjus net 49 proc., šalis vėl grįžta į...

Premjerė: COVID-19 plitimui nelėtėjant, iki pavasario persirgs visi nesiskiepijusieji

Jei COVID-19 plitimo tempas nelėtės, iki pavasario šia infekcine liga persirgs bene visi...

Latvijai nusprendus užsidaryti – Čmilytės-Nielsen žinia: kalbėti apie tokius ribojimus Lietuvoje per anksti

Latvijoje nuo ketvirtadienio keturioms savaitėms įvedamas karantinas . Seimo pirmininkės...

Lietuvoje – 2235 nauji koronaviruso atvejai, 16 mirčių dar papildyta

Praėjusią parą nustatyti 2235 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, antradienį pranešė...

Ant sienos su Baltarusija padėtis darosi įtempta: į Lietuvą bandė patekti rekordinis skaičius migrantų fiksuotas svetimos šalies pareigūnų sienos pažeidimas (115)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba ( VSAT ) praneša, kad pirmadienį gerokai padidėjo į Lietuvą...

Teismas nutraukė Artūro ir Agnės Zuokų santuoką

Vilniaus apylinkės teismas pirmadienio vakarą padėjo tašką buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko ir...

Tiesioginė transliacija / Tiesiogiai: pristatomas tyrimas apie tos pačios lyties šeimų padėtį Lietuvoje (8)

Antradienį Vilniuje rengiama spaudos konferencija, kurioje bus pristatytas tyrimas apie tos pačios...

Kiek uždirba Lietuvos „1 proc.“: prasideda derybos dėl pokyčių mokesčių sistemoje (149)

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 1 proc. daugiausiai uždirbančių gyventojų pernai...

Į grasinimus Dulkiui policija vasarą žiūrėjo pro pirštus – jį ginti teko ir kolegoms atnaujinta (55)

Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimo ministro Arūno Dulkio ir jo šeimos terorizavimo.