„Vakar pasirašiau įstatymą, kuriuo numatyta 200 eurų vienkartinė išmoka mūsų senjorams ir kitas mažas pajamas gaunantiems žmonėms.
Kurį laiką buvo dvejonių, ar nereiktų vetuoti ir teikti savo pasiūlymus. Tačiau nuėjome kitu keliu. Ne neigimo, o teigimo keliu“, – sakė jis.
G. Nausėda pridūrė, kad tuo pat metu, kai buvo pasirašytas šitas įstatymas, suderino pozicijas su valdančiąja koalicija ir kai kuriomis kitomis partijomis dėl paramos pasiūlymams, kurie papildys šių minėtų priemonių poveikį.
„Teiksime Seimui įstatymų pataisas, numatančias 200 eurų vienkartinę išmoką nepasiturinčioms, daugiavaikėms arba neįgalų vaiką auginančioms šeimoms.
Taip pat teiksime pasiūlymą – 120 eurų vienkartinė išmoka kitiems vaikučiams. Tai yra praktiškai dabartiniai mėnesiniai vaiko pinigai, padauginti iš dviejų“, – spaudos konferencijoje pasakojo jis.
G. Nausėda dar sakė, kad dėl kito pasiūlymo kompromiso nerado, bet vis tiek teiks Seimui, nes taip atsiras galimybė įvairialypei diskusijai.
„T. y. gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas nuo 20 iki 15 proc., kuris galios nuo liepos 1 dienos iki metų pabaigos.
Šis tarifo sumažinimas bus taikomas iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (apie 4 tūkst. eurų „popieriuje“ – „Delfi“). Kitoms pajamoms, viršijančioms šią sumą tebebus taikomas 20 proc. tarifas, o didelėms pajamoms yra taikomas dar didesnis tarifas. Šie tarifai nesikeičia.
Įgyvendinus šį pasiūlymą, turėtume kažką panašaus į trijų pakopų progresinę mokesčių sistemą.
Kitas mūsų pasiūlymas – kad anksčiau numatytas neapmokestinamojo pajamų dydžio pakėlimas 50 eurų įsigaliotų nuo šių metų, o ne nuo kitų metų pradžios. Tai teigiamai atsilieps mažiausias darbo pajamas gaunantiems žmonėms“, – sakė prezidentas.
500 mln. eurų
Kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, bendra G. Nausėdos pristatytų priemonių vertė siektų apie 500 mln. eurų.
„Ekonomikos skatinimo priemonių naudą turi pajusti ir mažiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai, ir sąžiningai mokesčius mokanti vidurinioji klasė, nuo kurios priklauso šalies ateitis. Dabar yra tas metas, kai valstybė turi aiškiai pasakyti, kad nieko nepaliks bėdoje. Šiandien turime padėti pamatus pasitikėjimui, kuris sujungtų visuomenės ir valdžios institucijų jėgas tvaresniam bendram darbui ateityje“, – pranešime cituojamas jis.
Pasak šalies vadovo, jį pozityviai nuteikė ankstesnė patirtis diskutuojant su Vyriausybe ir Seimu, kai pavyko operatyviai suderinti Prezidentūros inicijuotą paramą mikroįmonėms. „Jau įsitikinome, kad krizės sąlygomis galime rasti sutarimą dėl būtiniausių sprendimų. Esu tikras, kad galime sutarti ir dėl to, jog siekiant įveikti netipinę krizę reikalingos netipinės ir greitai veikiančios priemonės“, – sakė prezidentas.
G. Nausėdos teikiamas ekonomikos skatinimo planas gimė intensyviose diskusijose su ekonomikos Nobelio premijos laureatu Robertu Shilleriu, ekonomikos ir finansų ekspertais, darbuotojų ir verslo asociacijomis, politinių partijų ir Vyriausybės atstovais. Laikinas GPM tarifo sumažinimas siūlomas įsitikinus, kad nuostolių dėl to nepatirs savivaldybių biudžetai – pagal galiojančius įstatymus juos šiais metais pasieks kompensacijos.
Teigiama, kad siūlomos priemonės skatins ekonomiką 2020 metais ir nesukurs ilgalaikių įsipareigojimų šalies biudžete, todėl šie pokyčiai fiskaliniu atžvilgiu bus tvarūs ir neturės poveikio viešųjų paslaugų finansavimui vėlesniais metais.
„Dėl prognozuojamo ekonomikos nuosmukio Lietuvai vėl kyla didelio nedarbo ir emigracijos grėsmė. Tačiau kitaip nei prieš dešimtmetį, dabartinę krizę pasitinkame nepalyginamai stipresni. Turime ne tik jaustis stipresni, bet ir nedelsdami tai įrodyti konkrečiais veiksmais.
Mums reikalingos paprastos ir greitai veikiančios ekonomikos skatinimo priemonės, kurios laikinai padidintų dirbančiųjų pajamas, skatintų vartojimą ir padėtų išsaugoti darbo vietas“, – dar sakė G. Nausėda.
