„Turime padaryti viską, kad alternatyvus grūdų tiekimas per Lenkijos teritoriją į Baltijos valstybių uostus būtų kaip galima sklandesnis ir efektyvesnis. Todėl iškėliau klausimą Lenkijos premjerui M. Morawieckiui – ar nebūtų galima visų gausių reikalavimų (fitosanitarinių, sanitarinių), veterinarinių patikros, vykdomos prie Ukrainos ir Lenkijos sienos, perkelti į patikrą Baltijos valstybių uostuose? Tai gerokai sutrumpintų patį logistinį procesą ir gerokai padidintų mūsų pajėgumą eksportuoti Ukrainos grūdus šiuo būdu“, – ketvirtadienį teigė G. Nausėda.

„Lenkijos premjero reakcija buvo labai pozityvi ir tai mane nuteikė optimistiškai ir manau, kad dabar mūsų ministerijos turi dirbti su Lenkijos valdžios institucijomis, kad pratęstų šį pokalbį ir pasistengtų įgyvendinti pokyčius kaip galima greičiau“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Po šio pasitraukimo Rusijos kariuomenė pradėjo grudų terminalų Odesos srityje apšaudymą sparnuotosiomis raketomis, o Kremliaus rėžimas pabrėžė, kad krovininius laivus, plaukiančius į Ukrainą per Juodąją jūrą, laikys potencialiais kariniais taikiniais.

Pagal šį susitarimą iš Ukrainos uostų buvo galima saugiai išvežti apie 33 mln. tonų grūdų, taip sumažinant nuogąstavimus dėl pasaulinio maisto trūkumo.

Reaguojant į tai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto, ragindami stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, bei pasiūlydami sprendimą – žaliąjį koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.

Tiek Lietuvos geležinkeliai, tiek Klaipėdos uostas teigia, kad esą pasiruošę didesniems kiekiams ukrainietiškų grūdų ir palaikytų jų gabenimą per Lietuvą.