Pirmajame savo metiniame pranešime šalies vadovas pabrėžia, kad atnaujintas Europos Sąjungos biudžetas ir bendrijos atsigavimo fondas galėtų iš esmės pakeisti Lietuvos veidą, europines lėšas išnaudojant investicijoms.
„Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos sumos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės“, – Seime ketvirtadienį sakė prezidentas.
Jo teigimu, dabartinė situacija Lietuvai palanki, nes atsiveria milžiniški finansiniai ištekliai, kuriuos suteikia Europos Sąjungos daugiametė finansinė perspektyva ir gaivinimo fondas.
„Europa permąsto pandemijos krizės pamokas ir yra pasirengusi kokybiniam atsinaujinimui. Artimiausius šešerius–septynerius metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą. Ne papudruoti, o pakeisti! Tai ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas“, – teigė G. Nausėda.
Vėluojančią pagalbą verslui per krizę kritikavo tiek verslo atstovai, tiek ekonomistai – anot jų, pagalba vėluoja dėl perteklinių reikalavimų ir valdininkų siekio apsidrausti, kad nebūtų apkaltinti išlaidavimu. Spartinti paramą ne kartą ragino ir G. Nausėda.
Šalies vadovas ketvirtadienį taip pat sakė, kad dalis verslo problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems su virusu arba greitai prisitaikė gaminti trūkstamą įrangą.
Vyriausybė kovo viduryje patvirtino 5 mlrd. eurų vertės Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame vien pagalbai verslui skirta 1 mlrd. eurų. Vėliau parama verslui buvo dar padidinta, tačiau realiai jos išdalinta labai nedaug, išskyrus labai mažas įmones, kurias pinigai pasiekia per Mokesčių inspekciją.
Be to, birželį Vyriausybė patvirtino 6,3 mlrd. eurų vertės „Ateities ekonomikos DNR“ planą, pagal kurį valstybės investicijų suma iki 2021 metų pabaigos padidinta 1,8 mlrd. eurų. Tačiau oponentai kritikuoja Vyriausybę investuojant tik į kelius ir kitą infrastruktūrą.
Europos Komisija gegužę pasiūlė steigti 750 mlrd. Europos atsigavimo fondą, iš jų 500 mlrd. eurų būtų subsidijos, o 250 mlrd. eurų paskolos. Lietuvai siūloma 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų.