„Infliacija lieka didelė ir mano nuostata labai paprasta, jeigu šią minutę negalime sustabdyti infliacijos, o tai yra visoje Europoje ir pirmiausia susiję su visuotinių energijos išteklių brangimu, tai darykime viską, kad žmonės gautų kompensacijas atitinkamai didėjant jų pajamoms“, – penktadienį LRT radijui teigė G. Nausėda.
„Tai galime daryti tiek didindami pensijas, tiek keldami neapmokestinamąjį pajamų dydį, minimalią mėnesio algą, visą atlyginimų hierarchiją. Atlyginimai tikrai Lietuvoje vis dar auga pakankamai sparčiai, todėl aš tikiuosi, kad bent jau infliacijos pasekmes mes galime kompensuoti ir žmonės nepatirs ženklaus gyvenimo lygio smukimo dėl šios priežasties“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas pripažino, kad šiuo metu Lietuvoje egzistuoja aukštų kainų problema. Anot jo, tai ypatingai atsiliepia nedideles pajamas gaunantiems žmonėms.
„Puikiai matome, kad tos kainos netgi neproporcingai paliečia žmones, kurie turi nedideles pajamas, nes sparčiau, negu vidutinė infliacija auga maisto produktų kainos. Reiškia senjorai, kurių pajamų didelė dalis tenka maistui, komunalinėms paslaugoms, iš tikrųjų jaučia tą infliaciją netgi dar labiau“, – sakė prezidentas.
„Šiuo atveju matyt kalbame apie tai, kad infliacija jau persimėtė ir į tas sritis, kurios yra tiesiogiai galbūt ir mažiau susijusios su energetika ar su maisto produktais, nes kas be ko, yra ir logistika, transportavimas, dėl energetikos išteklių brangimo transportavimas tampa brangesnis, atlyginimai auga transporto sektoriuje, tai taip pat persikelia į kainas ir galbūt atitinkamai kinta ir medikamentų kainos“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad šiemet metinė infliacija, palyginti su 2021 m. lapkričiu, sudarė 21,4 proc., tuo metu apskaičiuotoji pagal vartotojų kokybės indeksą (VKI) – 22,9 proc., skelbia Statistikos departamentas.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, šilumos energijos, degalų ir tepalų, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.
Tuo metu vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2022 m. lapkritį, palyginti su spaliu, sudarė 0,3 proc. Pagal VKI apskaičiuotas vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis sudarė 0,4 proc., pažymima pranešime.
Tuo tarpu Lietuvos bankas (LB) skelbia, kad infliacija bent pusmetį išliks dviženklė ir žemiau 10 proc. nukris tik kitų metų viduryje.
Taip pat LB tvirtina, kad kitais metais keisis infliacijos veiksnių struktūra. Šiais metais didžiausią įtaką infliacijai turi energijos kainų augimas, bet kitais metais didžiausią įtaką pradės daryti maisto kainų infliaciją bei iš vidaus veiksnių kylanti sparti paslaugų kainų infliacija.
