aA
Trečiadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad su prezidentu Gitanu Nausėda rado kompromisą dėl šalies vadovo pasiūlymų, kaip surinkti papildomų lėšų į biudžetą skurdui mažinti, tačiau konkrečių mokesčių pakeitimų kol kas nekomentuoja.

Premjero teigimu, biudžeto projektą Vyriausybė numato patvirtinti spalio viduryje.Prezidentas G. Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui.

Nausėdos pasiūlymuose pasigedo paaiškinimo

Laidoje „DELFI diena“ Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis įvertino prezidento siūlymus. Anot jo, nebuvo kažkokios objektyvios informacijos, kuri leistų suprasti, kodėl tokie pasiūlymai buvo pateikti.

„Aš turiu pirmą progą pasisakyti, kad labai džiaugiuosi naujojo prezidento sprendimais ir veiklomis. Taip pat džiaugiuosi, kad jis įtraukė į savo dienotvarkę ir labai garsiai kalba apie socialinius reikalus, žmonių gerovės užtikrinimą Lietuvoje. Visi pagrindiniai pasiūlymai, kurie liečia Pelno mokestį, Gyventojų pajamų mokestį, atitinkamai akcizą ir išmokų perskirstymą, tai yra būtent tai, ko ir reikia Lietuvoje. Kita vertus, manau, kad labai trūksta objektyvaus vertinimo. Aš bent jau nemačiau kažkokios objektyvios informacijos ar paaiškinamojo rašto, kuris leistų objektyviai suprasti, kodėl siūlomi tokie sprendimai, nes tai, ką matau ir girdžiu, leidžia susimąstyti, kadangi matau šiek tiek paviršutinišką požiūrį, nes siūlomi tokie linijiniai sprendimai.

Boguslavas Gruževskis
Boguslavas Gruževskis
© DELFI / Karolina Pansevič

Ekonomika tikrai nėra linijinė funkcija, tuo labiau socialinė politika. Tai yra labai jautri sistema ir kuo daugiau yra į tą socialinę sferą orientuotų sprendimų, tuo jie yra efektyvesni. Pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie akcizą kurui, tai aš girdžiu teigiamą efektą, kad sutaupysime biudžetui 70 milijonų, bet tai yra tik ekonominis rodiklis, kuris nieko nepasako apie tikslą, kurio siekiama. Faktiškai yra siekiama padėti kaimo žmonėms. Tai reiškia, kad ta lengvata naudojasi tiek stambūs ūkininkai, tiek smulkūs. Poveikis šios lengvatos smulkiajam ir stambiajam ūkiui yra skirtingas, bet už smulkiojo ar stambiojo ūkio stovi žmonės“, – sakė B.Gruževskis.

Anot jo, praradimų smulkiajam ūkiui bus daug daugiau.

Neatsižvelgiama į visuomenę

Paklausus, kaip naikinti vadinamąjį „Gyvulių ūkį“, B.Gruževskis teigė, kad reikia skirtingo pajamų apmokestinimo.

„Skirtingas pajamų apmokestinimas – tai, kas būtina. (…) Jeigu tam tikras kapitalas tampa pajamomis, jis aišku turi būti kuo humaniškiau apmokestinamas. Kas yra Lietuvoje? Jeigu pajamos iš kapitalo apmokestinamos mažiau, tai dažnai neapsimoka perskirstyti dalį pelno per dalį užmokesčio, kadangi darbo užmokestis labai apmokestinamas. Užsienio valstybės, ypač gerovės valstybės, į kurias mes pretenduojame, maksimaliai turi siekti, kad kuo labiau pelnas būtų perskirstomas per darbo užmokestį.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Domantas Pipas

Tada laimi ir žmogus, ir visuomenė, ir socialinės apsaugos sistema. Aš manau, kad viskas, kas pasiūlyta, yra teisinga, bet problema yra ta, kad nėra atsižvelgiama į tam tikrus specifinius elementus visuomenės, į kuriuos būtina atsižvelgti, todėl turėtų didėti priemonių diferenciacija, o principai prezidento pasiūlymuose yra sudėti teisingai“, – mano Darbo rinkos tyrimų vadovas.

Mauricas: turime per daug išimčių

Tuo tarpu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, jog tikrai ne su viskuo būtų galima sutikti. Jo teigimu, pirmiausia reiktų užtikrinti horizontalų teisingumą.

„Aš nebūčiau linkęs sutikti, manau, kad tų išimčių turėtų būti kiek įmanoma mažiau. Visų pirma, reikėtų užtikrinti horizontalųjį teisingumą. Tas pačias pajamas uždirbantis gyventojai, nepriklausomai nuo jų šaltinio, idealiu atveju turėtų mokėti tuos pačius mokesčius. Tai yra pagrindinis principas, šiuo metu Lietuvoje turime labai daug tiek legalių išimčių, tiek išimčių, kurias susikuria patys gyventojai.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

Mes turime pridėtinės vertės mokesčio skirtumą tarp to, ką galėtume surinkti ir ką surenkami, skirtumas yra 25 procentai. Tai yra trečias didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Su tokiu mokesčių surenkamumu ir tokiomis išimtimis gerovės valstybės nesukursime. Vėliau yra tas vadinamasis vertikalusis teisingumas. Kuo daugiau žmogus gauna pajamų, tuo jis turėtų būti labiau apmokestintas. Kiek labiau – klausimas“, – svarstė ekonomistas.

Svarsto, kaip pagerinti žmonių gyvenimą

Pasiteiravus, ar didesnės pensijos padėtų vyresnio amžiaus žmonėms išvengti skurdo, B.Gruževskis pabrėžė, jog yra keli būdai, tačiau ne tik pensijos padėtų vyresnio amžiaus žmonėms gyventi oriau.

„Aš manau, kad tik pensijų didinimas nepadės. Pirmiausia, kad jos būtų didinamos, reikia tuos pinigus sukaupti. Tam, kad sukauptume, turi būti pakankamai uždirbta. Grįžtame prie to, kad turime rūpintis darbo užmokesčio augimu, o jis negali augti be gamybos augimo. Tai jeigu kalbame apie vyresnio amžiaus žmonių gerovę, tai, manau, turi būti žymiai kompleksiškesnis požiūris. Požiūris turėtų būti diferencijuotas ir kompleksiškas. Aš manau, kad reiktų atkreipti dėmesį į tris dalykus, kai kalbame apie vyresnius žmones. Pirmiausia – vyresnio amžiaus žmonių užimtumo skatinimas.

Boguslavas Gruževskis
Boguslavas Gruževskis
© DELFI / Karolina Pansevič

Gali būti galvojamas ir tobulinamas pasiūlymas, gal ne šioje Seimo sesijoje, bet tikrai artimiausiu laiku turėtume apsispręsti, ar skatiname vyresnio amžiaus žmonių užimtumą ar ne. Čia galėtų būti kalbama apie vyresnio amžiaus žmonių patrauklumo didinimą, jų kaštų darbo jėgos mažinimą. Tai gali būti, pavyzdžiui, tam tikros lengvatos „Sodros“ mokesčių sąskaita. Antras būdas, turėtų būti per socialinės paramos sistemos stiprinimą. Jeigu kalbame apie vyresnio amžiaus žmogų, tai vyresniame amžiuje labiau susiduriame su sveikatos problemomis. Tai turėtų būti paketas, kuris labiau skatintų pasinaudoti sveikatos paslaugomis, ypač reabilitacijos paslaugomis. Tai būtų postūmis“, – sakė jis.

Ragina ieškoti resursų

Mauricas pritaria, kad užimtumas yra labai svarbus. Jis pateikė užsienio šalių pavyzdį, kur žmonės dirba ne todėl, kad jiems trūktų pajamų, bet todėl, kad jie taip nori realizuoti save.

„Dalinai pritariu. Užimtumas yra pagrindinis faktorius, kuris lemia skurdo mažinimo faktorių tarp vyresnio amžiaus žmonių. Bet reikia siekti, kad tai būtų savanoriškas užimtumas. Europos Komisija vykdė apklausą. Švedija yra viena iš pirmaujančių šalių pagal vyresnio amžiaus gyventojų užimtumą, bet didžioji dalis tų žmonių dirba ne dėl to, kad jiems trūksta lėšų, nes jų pensijos yra nemažos, bet dėl to, kad jie save taip realizuoja ir turi sveikatos“, – sakė Ž.Mauricas.

„Užimtumas, sveikatos apsauga – labai svarbu. Sveikatos apsaugai ir prevencijai mes skiriame labai mažai dėmesio, lyginant su kitomis šalimis“, – taip pridūrė ekonomistas.

Prezidentas užsiminė, kad reikėtų didesnio perskirstymo. Ž.Mauricas pabrėžė, kad svarbu ieškoti vidinių bei išorinių resursų.

„Manau, kad reikėtų pradėti ne nuo perskirstymo, o nuo perskirstymo dydžio. Iš pradžių reikia pažiūrėti, ar mes turime vidinių resursų. Jeigu neturime vidinių resursų, ieškome išorinių. Jeigu jų tikrai trūksta, tada didiname tuos resursus, bet viskas turi prasidėti nuo tikslų“, – tikino jis.

Nausėdos pasiūlymuose – 100 mln. eurų

DELFI primena, kad Prezidentas G. Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui.

Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant darbo mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant individualios veiklos ir kitas su darbo santykiais nesusijusias pajamas.

Nei prezidentas, nei premjeras trečiadienį konkrečių skaičių ar mokesčių tarifų neminėjo, tačiau abu pabrėžė, kad jų vizijos dėl skurdo ir socialinės atskirties mažinimo sutampa.

„Mūsų vizija į gerovės valstybės įgyvendinimą yra ganėtinai panaši, galbūt skiriasi kai kur taktikos elementai, bet tiek aš, tiek premjeras sutinkame, kad reikia kreipti dėmesį į skurdžiausiai gyvenančias visuomenės grupes, tai yra mūsų senjorus, pensininkus, neįgaliuosius asmenis, žmones, kurie augina vaikus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas dar kartą patvirtino, jog siūlys palaipsniui kelti indeksavimo koeficientą, kad pensijų augimas lenktų algų kilimo tempą. 2018 metais įvesta pensijų indeksavimo formulė pensijų didėjimą susieja su darbo užmokesčio fondo augimu.

Prezidentas su premjeru sakė, kad yra pasiryžę kovoti su vadinamuoju „gyvulių ūkiu“ – šiuo terminu vadinami nepagrįstais laikomi mokesčių tarifų skirtumai ir abejotinos lengvatos.

Valstybės vadovai taip pat pažadėjo laikytis fiskalinės drausmės.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
2.9286

Indrė Genytė-Pikčienė: perteklinis ekonomikos skatinimas gali pasireikšti nepamatuotu darbo užmokesčio augimu ir infliacija

Vyriausybės penktadienį pristatytame patikslintame 2021 m. valstybės biudžete pažymėta, kad...

Ruošiamasi 5G diegimui tarptautiniuose transporto koridoriuose (1)

Lietuvai siekiant užtikrinti naujos kartos 5G ryšio plėtrą, bus rengiamas investicinis projektas...

Jau dabar užsisakius siuntą iš Kinijos ar JK gali tekti susimokėti brangiau (122)

Nuo 2021 metų liepos 1 dienos Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, nebelieka pridėtinės...

Visagino baldų gamykla investicijų nestabdo: 750 tūkst. eurų robotas pakeitė keliolikos žmonių darbą (50)

Vienas didžiausių Visagino darbdavių baldų gamybos įmonė „ Visagino linija “ smarkiai...

Bedarbiams ruošiami pokyčiai: daugiau jų galėtų gauti nedarbo išmoką (68)

Paskelbus karantiną ir įvedus ūkinės veiklos ribojimus, gerokai daugiau nei įprastai darbuotojų...

Top naujienos

Po įvykių Donecke įspėja: gali būti, kad ruošiamas „tramplinas“ būsimai Rusijos invazijai (71)

Precedento neturintis apie 150 tūkst. Rusijos karių sutelkimas netoli Ukrainos sienos visą...

Profesorius Čaplinskas – apie trečią vakcinos nuo koronaviruso dozę: ar jos reikės ir, ar bus galima keisti vakciną? (115)

Šią savaitę Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pranešė, kad du jauni žmonės, kuriems...

Lietuvoje – 740 naujų COVID-19 atvejų per parą, mirė 14 žmonių praėjusią parą paskiepyta beveik 6 tūkst. žmonių (181)

Praėjusią parą šalyje nustatyta 740 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 14...

Įspėja dėl Baltijos jūroje palaidotų cheminių ginklų: tai gali baigtis katastrofa (9)

Europos Parlamentas pabrėžia, kad Baltijos jūros tarša – ne tik regiono, bet visos Europos...

Transliacija / Išpakuota. Goda Raibytė: Lietuvai trūksta mokslo ir aplinkosaugos žurnalistų (5)

Mokslo ir aplinkosaugos žurnalistikos - mažai dėmesio sulaukiančios žurnalistikos sritys...

Išvydę rezultatus gyventojai liko sukrėsti: kas nutiko daugiausiai žmonių paskiepijusioje pasaulio šalyje? (449)

Seišeliuose, kur gyventojų nuo COVID-19 paskiepyta daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje,...

Kūrėja Jusionytė apie darbo pasiūlymą su keista sąlyga: nuo tada labai bijau tokių situacijų (37)

Lygindami Lietuvą su Vakarų pasaulio praktika lyčių lygybės klausimu neretai pabrėžiame, kad...

Praūžęs „Didysis šeimos gynimo maršas“ liūdino ir piktino žinomus žmones: šitą šalį gali išgelbėti tik stebuklas (279)

Gegužės 15-ąją visoje Lietuvoje vyko „Didysis šeimos gynimo maršas“. Tas pačios dienos...