„Galbūt „Teltonika“ atvejis supurtys mūsų valdžios institucijų ’pelkę“. Kitaip turbūt nepavadinsi. Per eilę metų susiklostė ydingos schemos, kurios leido tarpti tokiam piktybiškam sprendimų priėmimo modeliui. Galbūt kartais elgesys nepiktybiškas, bet šiuo atveju tuo pasiteisinti negalima“, – antradienį žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Tai yra puiki pamoka ir proga pamatyti geras išvadas ir tikiuosi, kad naujoji Vyriausybė jas padarys nedelsiant“, – tvirtino jis.

Asmeniškas nueinančios valdžios vertinimas neigiamai paveiks Lietuvos demokratiją

Šalies vadovas taip pat įvertino Arvydo Paukščio, rinkimų metų parėmusio G. Nausėda, teiginį, kad po jo finansinės paramos šalies vadovui prezidento rinkimuose, pasikeitė komunikacija tarp ministerijų ir „Teltonikos“. Prezidentas tvirtino, kad komunikaciją su nueinančia Vyriausybe nuolatos veikdavo asmeniškumai.

„Kalbėdamas apie ankstesnę Vyriausybę, aš asmeniškumus jaučiau visus 4 metus. Ir visokiausiomis progomis ir aplinkybėmis“, – tvirtino jis.

G. Nausėda vertino, kad „Teltonikos“ skandalas taip pat neigiamai paveiks nepriklausomų kandidatų į prezidentus galimybes laimėti. Anot jo, matydami visuomenės ir politikų reakciją verslininkai tiesiog bijos remti tokius nepriklausomus kandidatus.

„Partiniams kandidatams ir taip yra sudarytos sąlygos telkti finansus ir paramą. Ir tokio pobūdžio istorijos ir skandalai gali nepriklausomo kandidato situaciją padaryti dar sudėtingesnę. Nes dabar verslininkai, matantys kas atsitinka parėmus nepriklausomą kandidatą, 9 kartus pamatuos ar jiems verta, prieš tai darydami“, – komentavo G. Nausėda.

„Ir tai veda prie to, kad demokratijos Lietuvoje bus trupinėliu mažiau. Ar mes to norime? Ne, manau Lietuvos piliečiai nusipelno pasirinkimo tarp didesnės kandidatų imties“, – tikino jis.

Skvernelis siūlo išsiaiškinti „Teltonikos“ problemos esmę: ar tai bandymas kerštauti, ar biurokratijos yda

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad kilus „Teltonikos“ skandalui, Vyriausybei nebus kito kelio kaip priimti ryžtingus sprendimus siekiant mažinti biurokratijos pelkę. Tačiau, anot jo, pirmiausia reikia išsiaiškinti esminę problemos priežastį.

„Pirmiausia reikia ramiai išsiaiškinti kur čia yra problemos esmė. Ar tai yra tai, kas įvardinama kaip keršto akcija, nors jei tai yra susiję būtent su tuo, tai kerštauti ir kalbėti apie 3,5 mlrd. eurų investicijos praradimą nėra normalu“, – antradienį žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.

„Ar yra standartas, kuris dažnai būna, kai valstybės tarnautojas daro tai, kas yra parašyta pareigybės aprašymuose, ir kas numatyta instrukcijose, ir niekada nedarys to, kas išeina už jo tiesioginių kompetencijų ribų. Nes kai jie padaro vardan valstybės, tai dažnai tas padarymas pasibaigia ikiteisminiu tyrimu ir vaikščiojimu į teismą“, – svarstė jis.

S. Skvernelis įvardino „Via Lietuva“ bendrovę kaip pavyzdį įmonės, kurioje yra įsivyravęs biurokratizmas. Pasak Seimo pirmininko, yra įsivyravęs požiūris, kad nesiimti veiksmų ir vilkinti procesus yra paprasčiau nei ieškoti sprendimų.

„Su „Via Lietuva“ to biurokratizmo buvo ypatingai daug visuomet. Labai dažnai tai buvo pozicija, kad jeigu negalima daryti, tai reikia atrasti įstatymo, nutarimo, instrukcijos, galiausiai direktoriaus įsakymo punktą, kodėl to negalima daryti. Nedaryti yra paprasčiau, negu galvoti kaip padaryti, nors tas nedarymas užtrunka daugiau laiko, pastangų, resursų kaip sugalvoti“, – sakė S. Skvernelis.

Politikas taip pat mato kelininkų ir inžinierių trūkumą priimant sprendimus „Via Lietuva“ veikloje. Jis pabrėžė, kad problemos ieškoti reikia ne vadovybės rate, bet pačioje sistemoje.

„Kažkada (...) buvo priimti sprendimai, kad toje įmonėje nebeliko kelininkų ir inžinierių, liko tik vadybininkai ir tą procesą pradėjo tik „vadybinti“. To neužtenka, tai yra specifinė įmonė, kur turi įsijungti racionalus, inžinerinis mąstymas ir priimti tuos sprendimus ir pasiūlymus, kurie reikalingi tiesiant kelius ir kelių infrastruktūrą įrengiant“, – teigė jis.

„Kol to požiūrio nepakeisime, galime keisti vadovus įmonės, valdybas kas mėnesį laiko, bet tas aparatas, kuris dažniausiai būna nematomas, bet labai svarbus, jis nepasikeis. Čia biurokratizmas tiesiog yra tai, kas žudo daugelį mūsų sričių“, – aiškino Seimo pirmininkas.

Penktadienį pranešęs apie stringančias technologijų parko „Teltonika High-Tech Hill“ statybas, „Teltonikos“ grupei vadovaujantis A. Paukštys užsiminė, jog situacija vystant minėtą projektą esmingai pasikeitė po gegužę vykusių Lietuvos prezidento rinkimų. Verslininkas teigė, kad jo finansinė auka tuo metu perrinkimo siekusiam G. Nausėdai „kažką įskaudino“ ir sutrikdė iki tol vykusį gana sklandų bendravimą su atsakingomis valstybės institucijomis.

Į tai sureagavusi Prezidentūra situaciją pavadino skandalinga. Kaip Eltai teigė šalies vadovo vyriausias patarėjas Frederikas Jansonas, jei A. Paukščio sprendimas paaukoti 18 tūkst. eurų antrosios kadencijos siekusio prezidento Gitano Nausėdos kampanijai iš tikrųjų sukėlė problemų Vilniuje plėtotoms „Teltonika High-Tech Hill“ parko statyboms, tai signalizuoja apie galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Savo ruožtu D. Krinickas sako, kad Vyriausybės kanceliarija yra pasirengusi suteikti visą reikiamą informaciją, jei tokie tyrimai būtų inicijuoti.

Pranešė stabdantis 3,5 mlrd. eurų vertės technologijų parko statybas

„Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys penktadienį pranešė, jog stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje. Verslininkas nurodė, kad šalyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių, bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.

Savo ruožtu ministerijų vadovai tikino apie „Teltonikos“ projektui kilusias problemas sužinoję tik iš paties A. Paukščio įrašų socialiniame tinkle „LinkedIn“.

Į žinią apie stabdomą projektą netruko sureaguoti ir politikai. Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pranešė, jog pirmadienį susitiks su „Teltonikos“, atsakingų ministerijų ir kitų įmonių vadovais ir spręs, kaip užtikrinti sklandų projekto statybų tęstinumą.

Projekto „gelbėjimo“ žada imtis ir būsimoji Vyriausybė – apie būtinybę užtikrinti technologijų parko statybas prakalbo ir kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas, ir potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Savo ruožtu Prezidentūra pabrėžė – susiklosčiusi situacija išryškino „nedovanotinas institucijų ir valstybės įmonių tarpusavio bendradarbiavimo spragas“. Šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovai teigia, kad renkama informaciją, siekiant nustatyti dėl „Teltonikos“ investicijų sustabdymo atsakingas institucijas ar bendroves.

Į situaciją sureagavus ne tik aukščiausiems šalies politikams, bet ir kitų verslų atstovams, A. Paukštys „nelaidoja vilties“ ir mano, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)