Taip jis įvertino ketvirtadienį Finansų ministerijos pristatytą laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėto bankų pelno karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.
„Solidarumo principas yra neatsiejamas nuo gerovės valstybės. Ji sunkiais laikais turi solidarizuotis su gyventojais ir verslu teikdama jiems pagalbą.
Taip buvo per koronaviruso pandemiją 2020–2021 metais, taip buvo pernai prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą ir iškilus energetikos kainų krizei“, – Eltai pateiktame komentare cituojamas G. Nausėda.
Prezidentas pridūrė, kad dėl Europos centrinio banko sprendimų šalies didieji komerciniai bankai gauna netipines išskirtinai dideles grynųjų palūkanų pajamas, kurių dalį būtų teisinga skirti Lietuvos gynybos ir saugumo stiprinimui Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
„Be to, šis sprendimas gali turėti svarų teigiamą poveikį mažinant finansinę įtampą valstybės biudžete ir taip sudarant geresnes viešųjų finansų sąlygas tęstinai taikyti pajamų nelygybės mažinimo priemones padedant mažiau uždirbantiems ir vaikus auginantiems žmonėms“, – sakė G. Nausėda.
Finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva siūloma terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą bankų ir kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamoms, daugiau kaip 50 proc. viršijančiam keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Siūlomu įstatymo projektu laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m.
Prognozuojama, jog siūlomi laikino solidarumo įnašai įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos 510 mln. eurų.
