„Kartais sakoma - kodėl prezidentas su Vyriausybe nuolat konfliktuoja. Konfliktuojame ne dėl to, kad kažkas mums nepatinka, be subjekto, be objekto. Konfliktuojame, nes matome vienokius sprendimus, o vyriausybė iš pradžių mato kitokius sprendimus, tačiau pabaigoje sutariame, kad tie sprendimai yra reikalingi“, – trečiadienį interviu „Delfi“ televizijai sakė G. Nausėda.

„Įgyvendinome sprendimus, nors iš pradžių atrodė, kad jie yra neįgyvendinami“, – pažymėjo prezidentas.

Jis teigė palaikąs jau patvirtintus planus kitąmet didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), minimalią mėnesinę algą (MMA), be to, šalies vadovo teigimu, pagirtinas ir numatytas pensijų didinimas.
„Manau, kad politika didinti pajamas yra teisinga, manau, kad tai toliau yra prasminga daryti dėl tų principų, kuriuos mes pabrėžiame gerovės valstybės požiūriu“, – teigė G. Nausėda.

Trinčių tarp jo ir Vyriausybės, G. Nausėdos teigimu, buvo nesutarus, kiek reikėtų didinti NPD, taip pat – dėl išaugusių energijos išteklių kompensavimo gyventojams ir verslui dydžių ir modelio.

„Vėl, pradžioje buvo tam tikros trintys, susierzinimai“, – pastebėjo šalies vadovas.

Vis dėlto, G. Nausėda pažymėjo, kad tiek su šia, tiek su ankstesne vyriausybe jis sutarė, jog pensijos turėtų augti sparčiau, nei darbo užmokestis. Prezidentas pasidžiaugė, esą artėjama prie tikslo pensijas sulyginti su puse vidutinio atlyginimo „į rankas“.

„Mano kadencijos pradžioje šis santykis buvo 43 proc. Labai gerai – ir sutariame, ir nebesiginčijame“, – kalbėjo prezidentas.

Kartu jis teigė manąs, kad 2023 m., nors ekonomika lėtės, recesijos Lietuvoje nebus, tačiau pajamos, anot prezidento, turi būti didinamos pakankamai gyventojų perkamajai galiai išsaugoti.

G. Nausėda: teisinga, kad dešiniųjų valdžia priėmė kairuoliškus sprendimus

G. Nausėda sako, kad valdantieji, į 2023 m. valstybės biudžetą įtraukę kompensacijas elektros ir dujų kainoms gyventojams ir elektros kainoms verslui bei kitas energetinei krizei ir infliacijai amortizuoti skirtas priemones, pasielgė „pakankamai kairuoliškai“, nors priklauso politinio spektro dešinei.

Šalies vadovas taip pat priduria, jog tokia politika atitinka jo „gerovės valstybės“ principą – prezidentas priminė raginęs Vyriausybę prisiimti atsakomybę ir „padėti žmonėms išgyventi šitą sunkų ateinantį šaltąjį periodą“.

„Tie sprendimai buvo padaryti ir galiu konstatuoti, kad valdančioji koalicija, kuri yra dešiniosios pakraipos, priėmė pakankamai kairuolišką ir gerovės valstybės principus (atitinkantį sprendimą – ELTA)“, – teigė G. Nausėda, pats pripažinęs esantis kairiųjų pažiūrų.
„Aš to neslepiu“, – patikino prezidentas.

Jis pabrėžė, kad tokia, prezidento teigimu, anticikliška politika, yra veiksmingesnė, nei taikyta konservatoriams valdant ankstesnės ekonominės krizės metu 2009–2010 metais.

Anot šalies vadovo, 2020 m. (prasidėjus COVID-19 pandemijai) – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos valdymo metais – ekonomikos lėtėjimą siekta stabdyti didelėmis biudžeto išlaidomis, o ši politika esą buvo „gerokai sėkmingesnė“ ir nulėmė, kad šalyje nebūtų ekonomikos nuosmukio.

„Dabar vėl einame tuo keliu. Manau, kad jis teisingas. Kalbu tiek apie NPD ir MMA didinimą, tiek ir apie paramą verslui. Iš pradžių jos nebuvo numatyta – rėkte rėkėme, kad jos reikia, nes ant verslo stovi ir mūsų ekonomika“ – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Finansų ministerija trečiadienį skelbė, jog nors šiemet dėl sparčiai augančių kainų mažėja namų ūkių perkamoji galia, gyventojų pajamos auga: didėja VDU, MMA, NPD, senatvės, šalpos ir valstybinės pensijos.

Likusiais vidutinio laikotarpio metais nuslopus infliacijai, o pajamoms toliau didėjant, gyventojų perkamoji galia stiprės ir namų ūkių vartojimo išlaidos (2024–2025 metais) galėtų augti po 3,4 proc. per metus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija trečiadienį skaičiavo, kad ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių vidutiniškai didės 86 eurais.
MMA nuo kitų metų augs iki 840 eurų, NPD – 625 eurų, senatvės pensija – 542 eurų be ir 575 eurų su būtinuoju stažu.