„Iš tikrųjų neatsitiktinai savo paskutiniame metiniame pranešime kalbėjau, kad reformų langas jau iš esmės beveik užsivėrė. Ir aš turiu didelių abejonių, ar politikai, šio parlamento politinės partijos, turės pakankamai valios atidaryti didelį reformų langą, nesvarbu ar mes kalbėtume apie mokesčių reformą ar apie kitų sričių reformas“, – trečiadienį LRT radijui teigė G. Nausėda.
Prezidentas pripažino, kad šalies mokesčių politikoje yra daugybė netolygumų, tačiau, pasak jo, šiuo metu mažiausiai reikia Lietuvos gyventojams sudaryti prielaidą galvoti, kad eilinį kartą reforma baigsis mokesčių didinimų. G. Nausėdos nuomone, žmonės, remdamiesi praeities pavyzdžiais, turi pagrindo taip galvoti.
„Todėl manau, kad turime išnaudoti visas galimybes, kurias teikia šešėlinės ekonominės mažinimas. Antai Lenkijoje labai rimtai diskutuojama PVM atotrūkio klausimu, kitaip tariant, faktinių įplaukų palyginti su potencialiai galimomis įplaukomis atotrūkio problema.
Pas mus apie ją teoriškai kartas nuo karto užsimenama, bet nededama jokių pastangų, kad tas vieno milijardo eurų atotrūkis, jo problema būtų sprendžiama“, – sakė šalies vadovas.
„Tada pradedame kalbėti, kad gal mums čia kokį Nekilnojamo turto mokestį įvesti, surinktume tiek ir tiek papildomų milijonų, gal dar kažką galime apmokestinti, sistemiškumo visada mūsų mokesčių politikoje trūko ir deja, turiu konstatuoti, kad jo trūksta ir šiuo metu“, – pridūrė jis.
G. Nausėda tikina, kad Mokesčių reformai pakankamai gerai laikas ir institucinė terpė buvo tuomet, kai dirbo Mokesčių reformos grupė prie Finansų ministerijos. Anot jo, darbo grupėje buvo nemažai posėdžių ir subrandintų pasiūlymų, tačiau jie buvo kuriam laikui sustabdyti ir Mokesčių reformos grupė baigė savo darbą „su nuliniu rezultatu“.
„Iš esmės ta Mokesčių reformos grupė baigė savo darbą, galima sakyti, su nuliniu rezultatu, nes iš tų pasiūlymų mažai kas pasiekė Seimą. Kai kuriuos atgarsius, pasiūlymus dabar matome Seimo dienotvarkėje, bet tai nėra tai, kas vadintina Mokesčių reforma“, – aiškino prezidentas.
„Todėl kita karta yra geriau sustoti, pasakyti, kad praleidome geriausią laiką ir tikėkimės, jog kitai valdančiajai koalicijai pavyks kur kas anksčiau išjudinti šią reformos iniciatyvą, išnaudoti tinkamą langą tai padaryti ir įgyvendinti“, – pridėjo jis.
Šalies vadovas abejoja galimybe dar šios Seimo kadencijos metu įgyvendinti Mokesčių reformą, nes, jo manymu, Mokesčių reformos „traukiniui bus prikritę visokiausių rąstų ir greitai traukinys tiesiog sustos“.
„Deja, gyvenimas moko, kad tai lengviau padaryti kalbų lygyje, negu darbų lygyje. Manau, kad šiam traukiniui ant bėgių bus prikritę tiek visokiausių rąstų, kad labai greitai tas traukinys tiesiog sustos“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad praėjusių metų vasarį Finansų ministerijai subūrus Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę, ministerija sulaukė apie 200 pasiūlymų, kaip koreguoti šalies mokesčių sistemą.
Grupę sudarė 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.
Nors Finansų ministerija šių metų pradžioje skelbė, kad jau analizuoja bei sistemina mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje pateiktus siūlymus, vėliau imta akcentuoti, kad atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje, išaugusį neapibrėžtumą regione – šis laikas nėra tinkamas kalbėti apie mokesčių modelio pokyčius.
Pastabų, kad Lietuvos mokesčių sistema turi „spragų“ ir ją „geriau greičiau, nei vėliau“ reikėtų koreguoti yra išsakęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, Lietuvoje išlieka aukštas PVM atotrūkis, nėra tinkamo nekilnojamojo turto mokesčio, taip pat surenkama mažai aplinkosaugos mokesčių.
