Naujų mokesčių klausimas tampa galvosūkiu
Laidoje „DELFI diena“ premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas teigė, kad ekonominė diskusija dažnai nesutampa su politine, todėl naujų mokesčių klausimas yra toks sudėtingas. Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad dėl automobilių mokesčio reikėtų apsispręsti, ar jis turėtų būti kaip visuotinis, ar kaip taršos mokestis.
S.Malinausko paklausus, ar jau oficialu, kad nuo Naujųjų mes turėsime du mokesčius – nekilnojamojo turto ir taršos, premjero patarėjas teigė, kad tai tik dalinai oficialu.
„Tai dalinai yra oficialu. Aš tik priminsiu, kad NT mokestį mes jau turime, tiesa, jis mokamas nuo pakankamai aukštos ribos. Tai yra prabangos mokestis. Automobilių mokestis yra svarstomas, jau praėjusiais metais buvo aptarta daug scenarijų: nuo visuotinio mokesčio iki kartelių mažinimo. Dar vieną dalyką priminsiu, kad praėjusiais metais Vyriausybė pasiūlė šiek tiek plėsti bazių mokesčio, pavyzdžiui, tiems asmenims, kurie turi du ir daugiau NT objektus. Seimas nepritarė tokiam scenarijui, manau, kad kalbėti apie naujus didelius mokesčius dabar yra labai sudėtinga“, – DELFI laidoje pripažino S.Malinauskas.
Gali strigti Seime
Anot premjero patarėjo, viskam turi pritarti Seimas, o tai jau yra gana sudėtinga.
„Vyriausybė pateiks savo pasiūlymus tada, kai bus suformuotas biudžetas, kai bus pasiūlyti pasiūlymai. Mes turime kalbėti konkrečiai, apie kokius mokesčius mes kalbame, apie visuotinius mokesčius, ar tai yra kartelės mažinimas, kalbant apie NT mokestį. O kai visa tai keliauja iš Vyriausybės, tam turi pritarti Seimas. Ši procedūra yra sudėtinga. Šiandien kalbėti apie juos, kad jie tikrai bus, tikrai negalime“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Ž.Maurico nuomone, abu šie mokesčiai yra labiausiai palankūs ekonominiam augimui.
„Teoriškai ir praktiškai turto mokesčiai yra mažiau žalingi ekonomikos augimui. Būtų tikslinga perkelti mokesčių naštą nuo darbo apmokestinimo link turto ir vartojimo apmokestinimo. Tiek NT, tiek automobilių mokesčiai būtent priskiriami turto mokesčių kategorijai. Tai yra tie mokesčiai, kurie yra labiausiai palankūs ekonominiam augimui, be to, dar ir mažina socialinę atskirtį, jeigu jie gerai sudėliojami. Jie taip pat skatina aktyvų ir racionalų NT naudojimą. Teoriškai yra lengviau, nei praktiškai. Mokestis turi būti kiek įmanoma labiau visuotinis, su pakankamai dideliu pradžioje neapmokestinamu dydžiu, kad mokėtų tik brangų turtą turintys asmenys. Vėliau ta kartelė galėtų būti mažinama, bet jeigu mes eisime kitu keliu, jeigu pradėsime taikyti įvairias išimtis, galime sujaukti sistemą ir sukurti „Gyvulių ūkį“ kad tas mokestis taptų labiau žalingas. Vien administraciniai kaštai gali tapti didesni negu to mokesčio nauda“, – mano ekonomistas.
Sunkiai įsivaizduoja visuotinius mokesčius
Vyriausybė pernai siūlė 0,3 proc. apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus, tačiau Seime pritarimo nesulaukė. Paklausus, S.Malinausko, ar reikia tokio mokesčio, jis tikino, kad klausimas yra atviras, ar abu šie mokesčiai gali būti visuotiniai.
„Galime supaprastinti tą diskusiją. Didžiausia problema, kalbant apie turto mokesčius, jau minėjau, kad turto mokestis yra, ypač po Konstitucinio teismo sprendimo, kad po skyrybų tas turtas dalijamas per pusę, arba tai turi būti visuotinis, arba jeigu jis tampa toks su nemažais neapmokestinamais dydžiais, tokiu atveju jo labai mažai surenkama ir daug kainuoja administravimas. Klausimas atviras, ar visuotinis automobilių ir NT mokestis yra įmanomas. Aš tikrai negalėčiau teigti, kad nuo kitų metų tokie mokesčiai bus oficialūs. Tokia diskusija gali būti ir ji vyksta kiekvieną rudenį. Jeigu politikai ir Seimas atsižvelgtų, kad tokie mokesčiai yra reikalingi, tada būtų galima priimti sprendimą, bet aš tai gana sunkiai įsivaizduoju“, – laidoje DELFI sakė premjero patarėjas.
„Dėl nekilnojamojo turto diskusija yra aiški. Nuo visuotinio mokesčio iki kartelės mažinimo prabangiam turtui, kad jį mokėtų daugiau žmonių. Kalbant apie automobilius, buvo įvardinta – nuo visuotinio mokesčio iki, pavyzdžiui, vienkartinės įmokos perkant taršų automobilį, bet ne tiems, kurie jau turi tokį automobilį, nes tai galėtų būti neproporcinga našta. Jeigu žmogus nuspręstų nusipirkti automobilį, kuris yra mažiau taršus, tai tu dar susimoki nemažą vienkartinį mokestį, kuris keliauja valstybės reikmėms. Tokios yra diskusijų ribos, bet šalia ekonominės diskusijos yra politinė dedamoji. Kai tik prasideda diskusija apie visuotinį mokestį, kuris paliestų visus, kad ir nelabai didele suma, bet yra labai jautrių grupių, politinės valios klausimas tampa labai aktualus“, – pabrėžia S.Malinauskas.
Daugiau niuansų – su automobiliais
Ž.Maurico teigimu, daugiau niuansų nei su NT mokesčiu, yra su automobiliais.
„Kalbant apie NT mokestį, kaip jau minėjau, teisingiausia būtų įvesti visuotinį mokestį su tam tikru neapmokestinamu dydžiu, kuris po to būtų leidžiamas, įtraukiant vis daugiau asmenų į to mokesčio aprėptį. Tas toks siaubas yra sukurtas, kad tai yra „visuotinis“. (…) Nereikia daryti kažkokio labai didelio baubo. Šalys, stengdamosios išlikti konkurencingos tarptautinėje erdvėje, jos vis didesnę mokesčių dalį naštos dalį permeta nuo darbo apmokestinimo, kapitalo prie turto mokesčio, vartojimo mokesčio. Manau, kad Lietuvai reikėtų judėti ta linkme.
Kalbant apie automobilių mokestį, čia yra šiek tiek daugiau niuansų, nes automobilis yra ne tik turto, bet ir automobilių mokestis, susisiekimo. Dažnu atveju Lietuvoje regionuose gyvenantys asmenys neturi kitos alternatyvos nuvykti iš taško A į tašką B, todėl čia nebūčiau labai linkęs pritarti visuotiniam mokesčiui, todėl buvo geras AM pasiūlymas apmokestinti naujai įsigyjamus taršius automobilius. Tada nebūna šoko esamiems savininkams, žmonės susimąstytų, ką jie perka“, – vertina ekonomistas.
Jis taip pat pabrėžė, kad žmonėms reikia laiko, kad pasiruoštų ir suvoktų visus mokesčių niuansus bei tikslus.
„Mokestis netaptų našta, jeigu jis nebūtų įvestas kitą dieną, jeigu būtų laiko duodama tam pasiruošti, kai būtų užtikrintas saugumas, kai būtų nustatyta nuo kokios vertės tas mokestis būtų mokamas. Idealiausiu atveju būtų siunčiama informacija dar prieš įsigaliojant mokesčiui apie turto vertę gyventojo, nes ta informacija yra Registrų centre. Paruošus visuomenę tam mokesčiui, manau, jis galėtų būti įvedamas“, – sakė ekonomistas Ž.Mauricas.
Pradinis mokestis 20 eurų per metus
Kalbama, kad pradinis mokestis galėtų būti nuo 20 eurų per metus už taršų automobilį.
„Tokio mokesčio nepakanka, žinoma, jis yra tik pradinis. Reikėtų skaičiavimų, kokia būtų toji galutinė suma. (…) Bendra suma nėra tokia didelė, kad ji turėtų reikšmingą poveikį biudžetui. Jeigu teisingai suprantu, pagrindinis mokesčio tikslas yra taršos sumažinimas, bet jeigu jis turės per didelę bazę ir per didelis kiekis žmonių mokės tą mokestį, tai jis bus labiau kaip visuotinis, o ne taršos“, – laidoje sakė ekonomistas.
DELFI primena, kad pirmadienį laidoje „DELFI diena“ Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius papasakojo, kokius automobilius ir kaip ketinama apmokestinti.
„Šiuo metu negaliu tiksliai atsakyti, kokie tai bus automobiliai, nes sprendimą priiminės Seimas. Planuojama apmokestinti būtent taršius automobilius. Kitaip sakant, ne tuos, kuriuos mes norėtume skatinti pagal naują priemonę, tai yra virš 130 g/km anglies dioksido. Žinoma, į tą apmokestinimą turėtų neįeiti dyzeliniai automobiliai, nors ir mažataršiai, bet dyzeliniai“, - laidoje atsakė kancleris. A.Mockevičius taip pat papasakojo, kodėl pasirinktas teršimas 130 g/km anglies dioksido. „Jeigu atsakant kodėl, tai yra mokslininkų rekomendacijos, o kad gali būti mažesnis, tai, žinoma, kad galėtų. Dabar yra pradinis etapas, bet jeigu mes pasirinktume mažesnį, tarkime, 85, tada mes apmokestintume beveik visus automobilius“, – pripažino kancleris.
Kanclerio teigimu, galvojant apie mažiausiai taršius automobilius, pradinis mokestis siektų 20 eurų per metus.
„Dabar galvojama apie tuos mažiausiai taršius automobilius, už 130 g/km, tai yra pradinis 20 eurų per metus. Jį susimoki tuo metu, kai praeinama techninė apžiūra, po to yra progresinis mokestis, priklausomai nuo to, koks yra CO2 didėjimas. Pavyzdžiui, jeigu yra 135 (gramai), pagal koeficientą papildomai susimoki 2,5 euro“, - sakė AM kancleris.
Diskusijos po Skvernelio pareiškimų
Primename, kad premjeras pareiškė, kad nuo 2020 metų keisis nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas, bus įvestas taršių automobilių mokestis.
„Bet kokiu atveju klausimas darbotvarkėje bus, išvengti negalėsime (...). Niekur nedingsime, mes čia rudenį ateisime, nes biudžetas turi ne tiktai išlaidas, kurias mes matome, pritariame ir norime didesnių, bet ir pajamas. Tai norint didinti išlaidas, reikia turėti ir papildomas pajamas“, – antradienį Seime sakė S. Skvernelis.
„Turime nekilnojamojo turto mokestį, bet diskusija turbūt neišvengiama, ar jis yra efektyvus, ar teisingas, ar bazė yra tinkama“, – pridūrė S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad nuo kitų metų sausio bus įvestas ir taršių automobilių mokestis.
„Kalbant apie taršius senus automobilius, kuriuos norima įvežti į Lietuvą, kad tai būtų tam tikra finansinė paskata jų neįvežti. Nekalbu apie tai, kuo šiandien naudojamasi, kas yra registruota. Bent pirmasis žingsnis bus, kad Lietuva nebūtų seno automobilių parko importo šalimi, kalbant apie registracijos mokestį, rinkliavą. Kad neapsimokėtų senus taršius automobilius atvežti į Lietuvą “, – teigė S. Skvernelis.
