aA
Bedarbiais tapę studentai turėtų gauti nedarbo išmokas nepaisant to, kokia forma studijuoja, siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Skaičiuojama, kad atsiradusia galimybe pasinaudotų apie 5 tūkst. asmenų, kuriems beveik 5 mėnesius būtų mokamos vidutinės 338 eurų išmokos.
Naujovė Lietuvoje – bedarbis studentas: planuoja mokėti po 338 eurus per mėnesį
© DELFI / Andrius Ufartas

Vyriausybė jau pritarė ministerijos pasiūlymui, dabar laukiama palaikymo Seime. Savo ruožtu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Lietuvos studentų sąjungos atstovai naujovę vertina palankiai.

Pasiūlymą keisti Užimtumo įstatymą padiktavo praėjusių metų Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame konstatuota, kad pagal nuolatinę studijų formą studijuojantys studentai buvo nepagrįstai diskriminuojami užkertant kelią pasinaudoti nedarbo išmoka netekus darbo, nors tokią teisę turėjo studentai, studijuojantys pagal ištęstinių studijų programas.

„Seimui pritarus, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką papildomai įgis studentai, kurie aukštojoje mokykloje studijuoja pagal nuolatinės studijų formos programą, ir profesinių mokyklų mokiniai, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą.

Tiesa, šie jauni žmonės turės atitikti kitus kriterijus: būti registruoti bedarbiais, turėti sukaupus ne trumpesnį nei 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių ir jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvių darbo rinkos priemonių“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Naujovė Lietuvoje – bedarbis studentas: planuoja mokėti po 338 eurus per mėnesį
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasinaudotų 4,9 tūkst. asmenų

Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018–2019 metais Lietuvoje pagal nuolatinės formos studijų programas aukštosiose mokyklose studijavo 90,5 tūkst. studentų ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas mokėsi 34 tūkst. mokinių.

„Pagal Vyriausybės strateginės analizės centro 2018 metais atliktą tyrimą „Dirbantys studentai Europoje“, Lietuvoje 37 proc. studentų dirba visu studijų laikotarpiu. Daroma prielaida, kad 25 proc. besimokančiųjų profesinėse mokyklose taip pat dirba.

Įvertinus tai, kad Užimtumo tarnyboje registruojasi ir nedarbo draudimo išmokas gauna apie 10 proc. visų dirbusių asmenų, daroma prielaida, kad apie 4,9 tūkst. studijuojančiųjų ir besimokančiųjų profesinėse mokyklose, netekę darbo, galėtų kreiptis dėl nedarbo draudimo išmokos, kuriai išmokėti nedarbo socialiniam draudimui skirtų lėšų poreikis metams – 8,1 mln. eurų, gavimo (vidutinė nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė – 4,9 mėn., vidutinis nedarbo draudimo išmokos dydis – 338 eurai)“, – rašoma dokumente.

Buvo iššūkių

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis „Delfi“ pasakojo, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo buvo kilę tam tikrų iššūkių rengiant įstatymo pataisas.

Naujovė Lietuvoje – bedarbis studentas: planuoja mokėti po 338 eurus per mėnesį
© DELFI / Karolina Pansevič

„Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad asmenys, kurie sumokėjo privalomas įmokas, turi gauti nedarbo išmokas. Jie neturėtų būti diskriminuojami, jei mokosi „dieninėse“ studijose.

Teko bendrauti po to su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, diskutuoti apie tai. Buvo identifikuota problema, kad iki šiol nedarbo išmoka siejama su bedarbio statuso suteikimu. Tai reiškia, kad visos bedarbio pareigos irgi pereina išmokų gavėjui.

Jis traktuojamas kaip aktyviai darbo ieškantis asmuo, remiamas darbo rinkoje. Užimtumo tarnyba įsipareigoja jam siūlyti darbą. Jis įsipareigoja eiti į pasiūlymus dėl darbo, kandidatuoti ir t.t.

Buvo aišku, kad studentas, kuris kažkada dirbo, o dabar studijuoja, greičiausiai nėra aktyviai darbo ieškantis asmuo. Jis visus savo interesus nukreipia į išsilavinimo įgijimą. Jo sulyginti su registruotu bedarbiu nebūtų galima“, – pasakojo jis.

Tačiau kaip matyti iš registruoto pasiūlymo, studentams numatomos tokios pat pareigos, kaip ir visiems bedarbiams.

Teko laukti

Savo ruožtu Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas pasakojo, kad ši problema buvo keliama ne vienerius metus.

„Džiaugiamės, kad buvome išgirsti, nes dar 2018 metais šis klausimas persikėlė į Seimą, tačiau šiek tiek liūdna bei keista, kad norint keisti šią akivaizdžiai diskriminacinę nuostatą teko laukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Bet kokiu atveju, šis siūlymas studentams vienareikšmiškai yra naudingas, kadangi mūsų atliktų tyrimų duomenimis daugiau negu 25 proc. pirmo ir daugiau negu 50 proc. antro bei vėlesnio kurso bakalauro studentai dirba ir pagrindinė darbo priežastis yra ta, kad mokamų skatinamųjų stipendijų ar tėvų paramos elementariai neužtenka norint išgyventi“, – sakė jis.

Eigirdas Sarkanas
Eigirdas Sarkanas
© DELFI / Karolina Pansevič

E. Sarkanas pastebėjo, kad studentams netekus darbo, jokios socialinės garantijos jiems nepriklauso, nepaisant to, kad kaip ir bet kuris kitas dirbantis žmogus, studentas taip pat sąžiningai mokėjo mokesčius.

„Tikimės, kad šis pakeitimas leis studentams paprasčiau derinti studijas ir darbą bei sudarys galimybes ne tik galvoti apie išgyvenimą studijų metu, tačiau ir siekti gerų akademinių rezultatų“, – apibendrino jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(48 žmonės įvertino)
2.5417

Daugiau nei 44 proc. mažėjo maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (1)

Dėl šalyje įvesto karantino balandį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta mažėjo 9,3 proc., o...

„Novaturas“ Latvijoje susitarė dėl milijono eurų paskolos (2)

„Novaturo“ grupės įmonė „Novatours“ Latvijoje pasirašė sutartį su valstybine paskolų...

Briuselis pristato Europos atsigavimo fondą: ko tikėtis Lietuvai? (18)

Europos Komisija trečiadienį ruošiasi paskelbti pasiūlymą įsteigti fondą, kuris padėtų...

Seimo komitetas aiškinsis, kodėl parduodamas „Mezon“ verslas (9)

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aiškinsis, kodėl Lietuvos radijo ir...

„Wizz Air“ pradeda skrydžius į Oslą (3)

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ pradeda reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Oslą.

Top naujienos

Du profesoriai vieningai sutaria: Lietuva nepatyrė blogiausio scenarijaus, tačiau atsipalaidavimas dar gali kainuoti (210)

Po ilgo laiko Lietuvoje vėl galime išvysti seniai matytus vaizdus – kavines, kuriose piko metu...

Užribyje palikti tūkstančiai prekybininkų: per dešimtmetį tokią neteisybę mato pirmąkart (156)

Šiuo metu dėl nuomos kompensavimo verslininkai gali kreiptis tik nuomodami patalpas pagal sutartį....

Pesimistinės mokslininkų prognozės – kova su koronavirusu gali tęstis ir antrą vasaros pusę (47)

Vytauto Didžiojo universiteto ( VDU ) mokslininkai įspėja: dabartinėmis sušvelninto karantino...

Nematyti pokyčiai Vilniaus senamiestyje: teks išmokti elgtis visiškai kitaip (1)

Automobilių vairuotojai šią vasarą Vilniuje turės išmokti judėti kitaip. Vilniaus miesto...

Gyvai / Delfi rytas. Tyrimas apie lietuvių prikauptas maisto atsargas ir dietistės patarimai renkantis ledus

Ar jauni žmonės svajoja turėti savo verslą ir ar suvokia, kokia tai atsakomybė? Kaip išsiugdyti...

„Dragu“ susigundžiusiam plaukimo asui – nemalonumai ir atgaila (206)

Geriausias praėjusių metų Lietuvos sportininkas Danas Rapšys įpratęs lenkti savo konkurentus...

Vyriausybė planuoja daug karantino sąlygų sušvelninimų: kas keisis nuo birželio 1-osios (54)

Ministrų kabinetas trečiadienį ketina dar pratęsti visuotinį karantiną, tuo pačiu sušvelninti...

Švedijos įvaizdį sudrebinęs Kipro sprendimas (84)

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde mėgina gelbėti savo valstybės reputaciją...

Saugių skrydžių vizija: virusus naikinantys robotai, temperatūros matavimas per kamerą (11)

„Honeywell International Inc.“ mąsto apie tai, ko reikės norint įkalbėti žmones vėl...

Viktorija Siegel apie sprendimą dukrai nesuteikti Danieliaus Bunkaus pavardės: taip pasielgta dėl kelių priežasčių (316)

Kurį laiką Kanuose gyvenusi pora – sužadėtiniai Viktorija Siegel ir Danielius Bunkus –...

|Maža didelių žinių kaina