Laidoje „Delfi tema“ pašnekovė papasakojo, kokių pokyčių galima tikėtis.
„Bendra tendencija yra daugiau dėmesio inovacijoms, pažangioms verslo sritims, kur yra aukšta pridėtinė vertė, aukštosios technologijos. Mažiau dėmesio tradicinei pramonei, bet ji nedingsta. Tai nebus, kad mes vien tik su kosmosu ir lazeriais dirbame. Ne, mes dirbame ir su smulkiuoju verslu“, – dėstė ji.
R. Stragienė taip pat papasakojo apie naują su karu Ukrainoje susijusį finansavimo mechanizmą. Taip pat – kokių perspektyvų įžvelgia bendradarbiavime su Taivanu.
– Ponia Stragiene, Jūs konkurse dėl direktorės pareigų nurungėte net 28 pretendentus. Prašau, ar galėtumėte papasakoti, kaip nusprendėte jame dalyvauti ir apskritai, kaip šis konkursas atrodė ir vyko?
– Labai gerai, kad šį skaičių sužinojau likus tik kelioms dienoms prieš ateinant į darbą, nes kitaip būčiau dar labiau įsijautusi į tą didelę atsakomybę. Konkursas buvo tikrai didelis ir rimtas. Dalyvauti nusprendžiau dėl dviejų dalykų. Pirma, veiklos pločio, kiek vyksta programų, projektų, naujų iniciatyvų. Antra, prasmė – nematau kito darbdavio Lietuvoje, kuris man šiuo metu galėtų tiek prasmės duoti. Vardan tos Lietuvos.
– Kaip vyksta atrankos procesas tokiai didelei agentūrai? Irgi siunčiamas gyvenimo aprašymas, vyksta darbo pokalbis?
– Pateikiau visus dokumentus, kurių prašė. Reikėjo motyvacinio laiško, CV, paruošti veiklos gaires. Vien tam perskaičiau krūvą dokumentų, kad suvokčiau, kokia yra strategija, Lietuvos inovacijų ekonomikos vizija.
Dar reikėjo pridėti mano užsienio kalbos žinias įrodantį dokumentą. Kaip tik praėjau kursus, išsilaikiau sertifikatą, kad turėčiau. Paskui dalyvavau pokalbyje, kuriame buvo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovės. Atsakiau į jų klausimus ir tada jau laukiau rezultatų.
– Koks jausmas buvo sužinojus, kad esate atrinkta vadovauti?
– Labai geras. Tikėjausi patekti į finalą, bet kai sužinojau, kad esu pirmoje vietoje, buvo tikrai didelė naujiena man.
– Pradėjote vadovauti beveik 300 asmenų kolektyvui, darbuotojai yra iš sujungtų Mokslo, inovacijų ir technologijų bei Lietuvos verslo paramos agentūrų, taip pat – „Verslios Lietuvos“. Kas nuo šiol bus kitaip, nei buvo, kai įstaigos veikė atskirai?
– Manau, kad verslui bus daug paprasčiau, nes nereikės ieškoti per tris agentūras, kokie tai yra žmonės, kokios kompetencijos, ar finansavimo priemonės. Turėsime vieno langelio principą. Verslas yra pagrindinis mūsų klientas.
Taip pat bendradarbiaujame su mokslo įstaigomis. Jei viena įstaiga norės daryti projektą ar turės idėjų, ateis į vieną agentūrą ir tuo pasidalins, žiūrėsime viduje kompetencijas. Viduje ieškosime sinergijų, kad galėtume teikti kokybiškas paslaugas. Ta koncentracija, sinergija yra tai, ką daro ir verslas. Kai jie mato, kad yra panašios veiklos, stengiasi sujungti ir tą veiklą padaryti pagrindine ir našesne.
– Ar vykdant šią reorganizaciją buvo atleistų darbuotojų?
– Pati nedalyvavau reorganizacijos pradžioje, dabar jau yra ir formaliai apjungta, prieš du mėnesius registruoti nauji įstatai. Buvo žmonių, kurie išėjo savo noru, nepasirinko pereiti į naują darinį. Ar buvo su kuo ir atsisveikino – nelabai galiu komentuoti.
– Kiek mačiau, naujų darbuotojų ieškoma ir šiuo metu. Pavyzdžiui, yra laisvų pozicijų projektų vadovui, eksporto konsultantui, personalo partneriui ir kitų. Siūlomi atlyginimai nuo 2 iki 2,8 tūkst. eurų, t. y. apie 1,5 tūkst. eurų „į rankas“. Ar yra susidomėjusių?
– Pokalbiai tikrai vyksta, tai faktas. Anksčiau ar vėliau rasime žmones. Bet tikrai yra norinčiųjų. Manau, atlyginimai yra gana adekvatūs rinkos sąlygoms. Be to, turime papildomų naudų, ką darbuotojai vertina. Pavyzdžiui, lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti iš namų. Galbūt viešajame sektoriuje ne visi to tikisi, bet iš tikrųjų konkuruojame ir su privačiu verslu dėl darbuotojų. Stengiamės būti patys inovatyvūs iš vidaus.
– Anksčiau buvo kalbama, kad viešajame sektoriuje galbūt yra mažesnis atlyginimas, bet ne toks didelis krūvis, lyginant su privačiu. Ar ir šiandien taip yra?
– Aš pati tik trečią dieną esu viešajame sektoriuje. Prieš tai dirbau tik privačiame versle. Kad žmonės turi krūvį ir dirba – jau dabar matau. Ar tai labai skiriasi – turbūt po kelių mėnesių galėsiu pakomentuoti.
– Mačiau, kad penktadieniais vis dar dirbate iki 15:45.
– Žmones priimti galime iki tada. Ar kas dirba ilgiau – būna.
– Agentūros įstatuose minimos kelios jos veiklos sritys, tai – technologijų ir inovacijų sričių plėtra, palankios aplinkos verslui kūrimas, verslumo skatinimas, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra, eksporto skatinimas ir verslo tarptautiškumo plėtra.
Šiandien laidoje turbūt nespėtume jų visų išsamiai aptarti, kaip manote Jūs, kuri iš jų dabartiniame karo Ukrainoje dominuojamame kontekste yra svarbiausia?
– Dažnai ir verslas klausia, kas čia bus. Anksčiau buvo aišku, kad „Versli Lietuva“ yra apie eksportą, o LVPA yra apie finansines priemones, tai kaip čia dabar bus po vienu stogu, ar kažkas išnyksta, ar atsiranda.
Bendra tendencija yra daugiau dėmesio inovacijoms, pažangioms verslo sritims, kur yra aukšta pridėtinė vertė, aukštosios technologijos. Mažiau dėmesio tradicinei pramonei, bet ji nedingsta. Tai nebus, kad mes vien tik su kosmosu ir lazeriais dirbame. Ne, mes dirbame ir su smulkiuoju verslu.
Būtent verslumo ugdymas, ypač per regionus yra labai svarbi visos Lietuvos gairė, tikslas. Mes turime tas gaires „iš viršaus“, iš ministerijų, strateginio lygmens. Mes esame atsakingi už įgyvendinimą.
Kalbant apie karą Ukrainoje, prie to taikosi visos viešos institucijos. Mes turime naują priemonę, kurią tuoj baigsime suderinti, tai resertifikavimas. Kalbant papratai, jei statybinę medžiagą galėjo įsivežti iš Ukrainos, Rusijos ar Baltarusijos, o dabar negali Lietuvos verslas jos įsivežti, reikia staigiai rasti alternatyvą, o ji yra iš trečiosios šalies, kuri nėra sertifikuota, tai jiems reikia greitai pagalbos.
Tai yra finansiniai kaštai, greitis. Mūsų priemonė bus papildomas finansinis mechanizmas, kad jie galėtų greičiau išspręsti savo klausimus.
– Turite atstovybes regionuose – jums atrodo svarbu turėti fizines vietas, kur vietinis verslas gali ateiti?b
– Taip, tai tokie „hub`ai“, inkubatoriai, kur gali ateiti. Yra bendradarbystės vietos, žmonės ten dirba, renkasi, mokosi. Yra mentorystės, mokymų programos. Manau, kad tai teisinga injekcija, kad plėtra nebūtų tik į vieną didelį miestą.
– Kokių programų ir projektų Lietuvos verslas iš Inovacijų agentūros gali tikėtis artimiausiu metu?
– Vykdysime tuos pačius projektus, kaip ir dabar. Yra daugiau nei 30 priemonių. Nuo rudens prasideda nauji kvietimai, yra naujas struktūrinių fondų etapas. Tada pateiksime daugiau informacijos, kai bus aprašai ir tvarkos.
Žinau, kad verslas labai to laukia. Stengiamasi kaip galima greičiau tai paleisti. Lietuva yra viena iš pirmaujančių pagal naujos programos pasirengimo lygį.
– Gal galėtumėte papasakoti apie kurią nors vieną iš priemonių?
– Pavyzdžiui, kaip yra finansuojamas dalyvavimas įmonių parodose. Gali būti vienas visos šalies stendas, kai važiuoja klasteris. Važiuoja pramonės atstovas, visi kartu bendradarbiauja ir parduoda skirtingus produktus, bet po vienu bendru Lietuvos skėčiu.
„Spiečiaus“ programa irgi bus vykdoma ir daugiau kompetencijų ugdymui bus, kad vietiniai verslai gautų trūkstamas kompetencijas. Dar skaitmeninimas bus patvirtintas, kad jie galėtų įsigyti tam tikras programas, verslo valdymo, apskaitos, klientų programas.
Žinoma, naujų produktų kūrimas jau daug metų vyksta. Kas bendradarbiauja su mokslu irgi gali galvoti apie naujus projektus. Yra ir žalioji ekonomika, galėčiau dar vardinti...
– Kaip pamatuojama šių projektų nauda?
– Kiekvienam dalyviui keliami tikslai. Kiekvienas dalyvaujantis žino, ką jis siekia pagerinti. Tai ir apyvarta, ir našumas, eksporto dalis, našumas per darbuotoją. Yra įvairūs rodikliai, kuriuos dalyvaujanti įmonė turi pasiekti.
Toliau yra matuojamas inovacijų lygis šalyje, kiek sukuriama aukštosios pridėtinės vertės, kaip auga mūsų BVP. Nuo to augančio BVP visi pajaučiame, kad gyventi turėtų būti geriau.
– Kita daug dėmesio sulaukianti tema – įtampa su žemynine Kinija ir ryšių su Taivanu nauda. Kokias perspektyvas matote čia?
– Matome didelį verslo interesą, labai glaudų bendradarbiavimą politiniame lygyje. Šiuo metu vyksta verslo susitikimai, misijos, delegacijos. Važiuoja ir ministrai, kiti aukščiausio lygio politikai. Organizacijos irgi labai nori kartu važiuoti, nes tai atitinka jų strategiją. Pažangios, aukštųjų technologijų įmonės, „fintech“, „govtech“, „biotech“ – jiems Taivanas yra labai įdomi ir aktuali rinka.
