aA
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) komisija, atliekanti parlamentinį krizės priežasčių tyrimą, trečiadienį pateikė daugiau tyrimo išvadų. Komisijos pirmininkas Stasys Jakeliūnas posėdžio metu teigė, kad komerciniai bankai ne tik „lupikavo iš žmonių“, bet ir sukėlė Vyriausybės skolinimosi kaštus ekonominiu sunkmečiu.
© "Sekundė"

Praeitą savaitę Švedijoje viešėjęs BFK pirmininkas posėdžio metu taip pat atkreipė dėmesį į Švedijos finansų inspekcijos teiginį, kad jeigu Švedijoje būtų kilusi didžiulė finansinė krizė, tai būtų lėmę dar gilesnę krizę Lietuvoje.

„Kai Švedijos finansų inspekcijos vadovui parodžiau VILIBOR individualių bankų kotiruotes, kurios labai skiriasi, (...) atsakymas jo buvo labai įdomus, kad šiuo klausimu bendradarbiausime tiesioginiu keliu, tik jei į mus kreipsis Lietuvos bankas.

Su Švedijos centrinio banko vadovu susitikęs pasakiau, kad brangiai skolinomės, tai atsakymas buvo labai įdomus - gerai, kad nėjote į Tarptautinį valiutos fondą. Kai pradėjome kalbėti apie krizę, kaip čia vyko, tai sakė - Švedijai turbūt būtų blogiau, jei nebūtų atitraukinėjami pinigai iš Baltijos šalių. (...) Jei Švedijoje būtų didelė ekonominė problema, tai, sako, kad mums ne taip dar būtų buvę“, - kalbėjo S. Jakeliūnas.

BFK pirmininkas taip pat pacitavo Lietuvos banko pateiktą medžiagą, skirtą tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pasirengimui vizitui į Švediją, susitikimui su Švedijos ministru pirmininku.

Stasys Jakeliūnas
Stasys Jakeliūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Visai bankų sistemai, kartu ir ekonomikos augimui, didelę įtaką darė didžiausi Švedijos bankų valdomi dukteriniai bankai Lietuvoje, kurie vykdė aktyvią kreditavimo politiką. Tačiau 2008 m. antroje pusėje, ypač gruodį, kai kurie Švedijos bankų kontroliuojami dukteriniai bankai Lietuvoje gerokai apribojo kreditavimą, taip skatindami ekonomikos lėtėjimą.

Gerokai išaugusios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę per išaugusias paskolų tvarkymo išlaidas, lemia stipriai sumažėjusį tarpbankinės rinkos aktyvumą, dėl to labiau kenčia mažesni vietiniai bankai, šiuo metu susiduriantys su lėšų pritraukimo iš užsienio problema. Pagal galiojančią VILIBOR apskaičiavimo tvarką, iš 5 bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanų normas skaičiuojamas VILIBOR, net 4 bankai yra iš Skandinavijos. Kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti“, - dokumentą citavo S. Jakeliūnas.

Pasak jo, VILIBOR kėlimo analizės grafikas rodo, kad VILIBOR susijęs su valstybės skolinimosi kaštais - Vyriausybės vertybinių popierių aukciono palūkanų ryšys su VILIBOR buvo labai glaudus.

„Bankai ne tik kėlė būsto ir kitų paskolų kainą, manipuliuodami, dabar jau teigiu, VILIBOR, bet ir Vyriausybės skolinimosi kaštus. Visi mokesčių mokėtojai mokėjo tai, ko reikalavo komerciniai bankai. Jie ir sukėlė krizę. (...) Bankai lupikavo krizės metu iš valstybės ir iš žmonių“, - sakė S. Jakeliūnas.

„Jokie įstatymai nebuvo pažeisti, bet VILIBOR metodika buvo ydinga, juo buvo manipuliuojama, todėl jo taikyti paskolų kainodaroje dėl to nebuvo galima“, - pridūrė BFK pirmininkas.

Pasak S. Jakeliūno, platinant Vyriausybės obligacijas, emisijos buvo leistos nuo 2009 m., o palūkanos siekė beveik 10 proc., tačiau papildomų emisijų brangimui įtaką padarė pavėluotas „Snoro“ banko uždarymas.

„Vienos emisijos papildymas vyko 2011 m. lapkritį. Palūkanos, kuriomis buvo išplatinta papildoma emisija, buvo 9 proc. aukštesnės, nei 2011 m. kovo mėnesį. Labai reikėjo pinigų, - ką pasiūlo, už tiek ir skolinasi. „Snoro“ pavėluotas uždarymas prisidėjo ir prie palūkanų, Vyriausybės skolinimasis taip pat brango, nes buvo priimami sprendimai“, - teigė S. Jakeliūnas.

BFK taip pat planuoja kreiptis į Lietuvos banką dėl VILIBOR kėlimo analizės grafiko.

Lietuvos bankas taip pat komisijos paprašė atidėti atsakymų dėl galimo komercinių bankų manipuliavimo VILIBOR, kuriuos turėjo pateikti iki gegužės 3 d., teikimą komisijai, tačiau BFK įpareigojo banką kitam posėdžiui pateikti tokią informaciją, kokią jau turi.

BFK išvadų konstatuojamai daliai pritarė.

Kaip ELTA jau rašė, BFK po praeito komisijos posėdžio pareiškė nuogąstavimą, kad nebuvo aiškus Europos Komisijos ir Europos centrinio banko vaidmuo stabdant krizę bei pasigendama jų atliktų tyrimų.

BFK išvadose taip pat minėtinas faktas, kad Vyriausybė 2006-2008 m. veikė mažumos sąlygomis, o tai iš dalies trukdė vertinti ir pasirengti krizei, taip pat krizę pagilino nesukauptas viešųjų finansų rezervas.

Valstybės kontrolės dvi išvados - 2005 m. ir 2008 m. buvo fiksuota, kad valstybė neturi numačiusi ilgalaikių finansavimo šaltinių“, - posėdžio metu sakė S. Jakeliūnas.

Vis dėlto, pasak BFK pirmininko, vien gero finansų tvarkymo neužteko, kad būtų išvengta krizės. Jo teigimu, iš Lietuvos per skandinaviškus bankus krizės laikotarpiu išėjo apie 9 mlrd. eurų.

„Nuo Seimo ir Vyriausybės nedaug priklausė, dėl priežiūros ir bankų veiksmų yra krizės esmė. O viešieji finansai pagilino krizės padarinius Lietuvoje“, - sakė S. Jakeliūnas.

BFK išvadose minima, kad Lietuva, palyginti su Estija, nebuvo pasiruošusi krizei, nes nebuvo sukaupusi rezervo. Nors Latvijoje situacija buvo panaši, kaip Lietuvoje, tačiau ten reikėjo imtis ne tokių drastiškų priemonių kaip Lietuvoje.

„Latvijoje nebuvo mažinamos pensijos, išskyrus didelės pensijos buvo apmokestinamos, bet tai nepažeidė socialiai jautriausių sluoksnių, skirtingai nuo Lietuvos, kur pensijos buvo mažinamos“, - teigė S. Jakeliūnas.

Komisijos išvadose pažymima, kad iš komisijai pateiktų atsakymų ir paaiškinimų raštu galima daryti išvadą, kad Vyriausybė rimtai nesvarstė galimybės gauti finansinės paramos bei buvo galimybės skolintis už mažesnes palūkanas iš kitų finansinių šaltinių.

Išvadose minimas ir „Snoro“ bankas, kaip turėjęs įtakos gilesnei krizei.

BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.

Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
4.4783

Baltarusija nori geresnių Rusijos paskolos Astravo AE statyti sąlygų (1)

Baltarusija pateikė Rusijai konkrečius pasiūlymus dėl tarpvalstybinės paskolos Astravo...

Dargio ir Maurico diskusija apie krizę: atlyginimų augimas irgi gali tapti krize (61)

Jau kurį laiką yra diskutuojama apie artėjančią krizę, bet tikslių prognozių pateikti niekas...

Tokia vasara pajūryje bus paskutinė: apie naują draudimą daugelis jau buvo pamiršę (221)

Seimo narės Aušrinės Armonaitės socialiniuose tinkluose paskelbtas priminimas, kad kitais metais...

Pas gyventojus dar likę 450 mln. neiškeistų litų (10)

Praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo euro įvedimo, Lietuvos gyventojai į bendrą Europos...

Sezoninių darbuotojų paieška pajūryje: jauni žmonės skaičiuoja ir žino, ko nori (62)

Iki vasaros sezono pradžios liko nedaug, tačiau toli gražu ne visiems pajūryje jau pavyko surinkti...

Top naujienos

EP rinkimų rezultatai: kas išvažiuoja atstovauti Lietuvai (148)

Iš karto po vidurnakčio VRK paskelbė pirmuosius Europos Parlamento rinkimų rezultatus. O netrukus...

Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams (2628)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuvos prezidento rinkimus dideliu atotrūkiu laimi Gitanas Nausėda.

Rimvydas Valatka. Nausėda – pirmasis prezidentas be politinio užnugario (73)

Nausėda pasiėmė tai, kas buvo padėta. Lietuva turi pirmą prezidentą – politikos...

Orai: šiluma nelepins ir lis iki ketvirtadienio

Artimiausiomis dienomis Lietuvos orus lems ciklonai, tad vyraus debesuoti ir drėgni, tarpais vėjuoti...

Gitano Nausėdos šeima: protokolo žinovė žmona ir užsienyje gyvenančios dukros (14)

Šalia sekmadienį prezidentu išrinkto ekonomisto Gitano Nausėdos dažnai galima matyti jo...

Į politiką žengiantis Šarūnas Marčiulionis: manau, kad bus sunku (60)

Europos Parlamento (EP) rinkimuose geriausiai pasirodė opozicinės Tėvynės sąjunga-Lietuvos...

Nausėda pergalę šoko su garsia žurnaliste (6)

Gitano Nausėdos štabe – garsi pergalės šventė. Išrinktasis Prezidentas prieš tai kalbėjęs,...

Gabrielius Landsbergis: kviesiu Šimonytę vesti TS-LKD sąrašą 2020 Seimo rinkimuose (120)

Savo „Facebook“ paskyroje Gabrielius Landsbergis parašė, kad pasveikino telefonu Gitaną...

Nausėdos pergalės kalba Daukanto aikštėje: nuo šiol tikrai bus kitaip (117)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda miniai susirinkusių Daukanto aikštėje dėkojo už jam...

Pasibaigus prezidento rinkimams žinomi žmonės įžvelgė daugiau įdomių aspektų: tapo liūdna dėl dalies Lietuvos (13)

Sekmadienį Lietuvoje pasibaigus prezidento rinkimams ir Gitanui Nausėdai tapus naujuoju šalies...