Antradienį paskelbta aukščiausiosios audito institucijos išvada dėl Finansų ministerijos parengto 2021–2024 metų ekonominės raidos scenarijaus. „Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali neišsipildyti“, – dėstoma joje.
Mažas nuosmukis, didelis nedarbas
Išvadoje rašoma, kad COVID-19 poveikis Lietuvos ekonomikai 2020 metais buvo nevienareikšmis: viena vertus, bendrojo vidaus produkto nuosmukis buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje, kita vertus, nedarbo lygio pokytis – vienas didžiausių.
„2020 metais Lietuvos ekonomika buvo tarp mažiausiai COVID-19 paveiktų ES: realusis BVP sumažėjo 0,8 proc. (ES vidurkis – 6,2 proc.). Tai lėmė išaugusi paklausa chemijos pramonės (diagnostiniams ir laboratoriniams reagentams) produkcijai, gausus žemės ūkio derlius ir padidėjęs maisto, gėrimų, tabako produktų eksportas. Nedarbo lygis Lietuvoje 2020 metais buvo vienas didžiausių ES ir siekė 8,5 proc. (ES vidurkis – 7,1 proc.)“, – rašoma dokumente.
Kaip pastebėjo Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Jurga Rukšėnaitė, visuomenės vakcinavimo proceso įsibėgėjimas yra ne tik sveikatos sistemą, tačiau ir pasaulio, ir Lietuvos ekonomikas stabilizuosiantis veiksnys.
„Suvaldžius pandemiją, per 2020 metus gyventojų ir verslo sukauptos santaupos skatintų vartojimą ir, svarbiausia, privataus sektoriaus investicijas. Sėkmingas ekonomikos transformacijai skirtų finansinių išteklių nukreipimas taip pat palankiai veiktų ekonomikos raidą vidutiniu laikotarpiu“, – sakė ji.
Kitos rizikos
Pasak Valstybės kontrolės specialistų, rizikų, kad ekonominės raidos scenarijus gali neišsipildyti yra ir daugiau.
„Lietuvos ekonomiką gali neigiamai veikti rizikos, susijusios su pasaulio ekonomikos atsigavimu po pandemijos, užsienio paklausa ir geopolitine situacija“, – nurodoma išvadoje.
Ekonominės raidos scenarijuje 2021 metais projektuojamas 2,6 proc., o 2022–2023 metais 3,2 proc. BVP augimas, kurį skatins atsigaunantis vidaus vartojimas ir investicijos. Taip pat numatant pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų atsigavimą, projektuojamas šalies realiojo prekių ir paslaugų eksporto augimas 2021–2023 metais.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augs sparčiau nei infliacija. Užimtų gyventojų skaičių vidutiniu laikotarpiu neigiamai veiks prastėjanti Lietuvos demografinė padėtis.
Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, atnaujino Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramą. Joje pateikta 2021 metų pirmojo ketvirčio prognozė rodo, kad Lietuvos ekonomikos temperatūra atitiks vidutinį 2020 metų lygį, tačiau išliks žemesnė nei 2017–2019 metais.
