Kad biudžetas kitiems metams įsigaliotų, jis po šio svarstymo grąžintas tobulinti Vyriausybei, vėliau – vėl grįš į Seimą. Galutinis balsavimas numatomas gruodžio 15 dieną.
Kiek anksčiau dabartiniai valdantieji, buvę opozicijoje, kritikavo naująjį biudžeto projektą ir tikino, kad buvo „prisižaista“. Teigta, kad išlaidos didinamos neturint tvarių pajamų, o Lietuvos ateitis bus „praskolinta“. Nemažai pastabų gauta ir dėl nepakankamo finansavimo keliams.
Būsimasis premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad korekcijų reikės, bet naktinių reformų nežadantis, todėl tikino, kad biudžetą planuojama peržiūrėti kitų metų pirmą pusmetį.
Nori apžvalgos bokštų, sporto salių
Kaip ir kasmet, parlamentarai gali teikti savo siūlymus biudžeto korekcijoms. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų prašymų skirti papildomų lėšų suma siekė daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų.
Tarp jau įregistruotų norų – daugiau lėšų STT, teismams, kelių infrastruktūrai, siūloma skirti 100 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimui.
Taip pat lėšų prašoma Daugiafunkcio sporto ir pramogų centro Gargžduose, Mažeikių sporto ir pramogų cento statyboms. Dar beveik 1,5 mln. Eur prašyta Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro vidaus patalpų remontui ir įrangos įsigijimui, dar 1,5 mln. Eur – apžvalgos bokšto statyboms. 10 mln. Eur Švietimo ir mokslo ministerijai – vadovėliams ir kitoms mokomosioms priemonėms įsigyti.
Ketvirtadienį, posėdžio metu pakviestas įvertinti biudžeto projektą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas tikino, kad pagrindinis siūlymas yra atsižvelgti į Valstybės kontrolės išvadas.
„Siūlome naujai patvirtintai Vyriausybei atidžiai apsvarstyti ir įvertinti <...> Seimo komiteto ir narių pasiūlymus dėl papildomų lėšų skyrimų, kuriems komitetas nepritarė. Dalis siūlomų finansavimo šaltinių, tokių, kaip numatomos papildomai gauti pajamos, skolintos lėšos ar pan., nesiūlant sumažinti konkrečių išlaidų <...> yra netinkami ir ženkliai blogintų valdžios sektoriaus balanso rodiklį“, – sakė jis.
Jis dar kartą pakartojo, kad papildomų išlaidų augimas turi būti atidžiai įvertintas.
Davė pylos nueinančiai valdžiai
Algirdas Butkevičius pasisakydamas kalbėjo, kad valstybės biudžeto deficitas nesudarys 3 proc., kaip buvo žadama.
„Buvusi valdančioji dauguma taip ir nesuprato, kas yra racionalus valstybės biudžeto planavimas, kas yra fiskalinės drausmės laikymasis <...> atsinešiau storą aplanką, kuriame daugiausia yra tam tikri pasisakymai nuo 2021 m.
Kai kurie politikai aiškinome, kad jau formuojant 2022 m. biudžeto projektą, per daug didinamos išlaidos, nesivadovaujama racionalumu <...> į tai buvo neatsižvelgta. Ta pati istorija pasikartojo ir 2023 m., planuojant 2024 m. biudžeto išlaidas. <...>
Aiškiai matosi, kad ateinančių metų fiskalinis deficitas, nors rodomas, kad bus 3 proc. nuo BVP, jis yra didesnis“, – kalbėjo politikas.
Jis tikino, kad Finansų ministerijos duomenimis, 2025 m. valstybės skolos aptarnavimo išlaidos sudarys 593 mln. Eur, tačiau Valstybės kontrolės duomenys rodo kitą sumą – 732 mln. Eur.
„Tai reiškia, kad 139 mln. padidinus ir numačius valstybės išlaidų, mes išeiname aukščiau 3 proc. fiskalinio deficito ribos“, – sakė jis.
„Neįgyvendinus mokesčių reformos atsidūrėme stiprioje aklavietėje“, – pridūrė A. Butkevičius.
Lietuvos banką išvadino šventa karve
Seimo narys Valius Ąžuolas aiškino, kad šis biudžetas – simbolinis.
„Valstybės skola buvo apie 20 mlrd. Eur <...>, ką turime dabar? Valstybės skola bus 35 mlrd. Eur. <...> Tai sumanus ir įdomus gebėjimas valdyti biudžetą“, – ironizavo jis.
„Vėl pasigirsta kalbos apie mokesčių didinimą, bet jei jie bus didinami, pakartosime tai, ką Kubilius padarė būdamas premjeru. Jis pelno mokestį padidino nuo 15 iki 20 proc. Kas atsitiko? Pelno mokesčio surinkimas sugriuvo dvigubai. Tada atėjo Butkevičius, sumažino vėl atgal, pelno mokesčio surinkimas padidėjo.
Valdantieji, neapsigaukite, finansuose neveikia buhalterija, kad pridėjau ir gavau daug“, – įspėjo jis.
Kaip teigė, dabar reikia panaudoti RRF lėšas, sudaryti verslui geras sąlygas dirbti ir nedidinti mokesčių. Taip pat buvo paminėtas ir Lietuvos bankas.
„Pas konservatorius buvo šventa karvė, kuri galėjo nemokėti mokesčių – Lietuvos bankas. Jis uždirbdavo 280 mln. ir galėdavo į biudžetą neįnešti nieko <...>.
Palinkėsiu jo nelaikyti šventa karve. Padaryti bent jau kaip urėdiją – kiek uždirbai, tiek įneši“, – sakė V. Ąžuolas ir patikino, kad tai reikštų, kad biudžetas surinktų daugiau lėšų.
Taisys biudžetą: žada didesnį finansavimą daliai institucijų
Naujasis premjeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį prieš biudžeto svarstymą tvirtino, kad peržiūrint Lietuvos 2025 m. valstybės biudžeto projektą reikės didinti Valstybės saugumo departamento ir kitų teisėsaugos bei žvalgybos institucijų finansavimą, skelbė ELTA.
„Teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pozicija yra aiški. Visai nesenai Seime vyko susitikimas ir seminaras, kurio metu nebuvo nei vienos institucijos, kuri būtų patenkinta gautu finansavimu. Tos problemos yra žinomos ir į jas bus kreipiamas dėmesys taisant biudžetą“, – Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
Premjeras priminė, kad kadangi biudžeto deficitas siekia 3 proc., manevravimo laisvės projekte likę mažai. Jis paminėjo, kad bus vertinama ir galimybė susitarti su Europos Komisija dėl galimybės 2025 m. nesilaikyti Mastrichto kriterijaus, nustatančio valstybės deficito ribą.
Didės MMA, algos medikams, mokytojams
Numatyta, kitų metų valstybės biudžetas taip pat bus deficitinis ir sieks -3 proc, bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.).
Iš viso dirbančiųjų pajamų didėjimui skirta 1,9 mlrd. Eur, o iš šios sumos – 792 mln. eurų dirbančiųjų pajamų didinimui. Kiek anksčiau Vyriausybė patvirtino, kad MMA nuo Naujųjų didės 12,3 proc., kas yra nuo 924 Eur iki 1038 Eur neatskaičius mokesčių. Skaičiuojama, kad „į rankas“ šis pokytis sieks 68,97 Eur. Tai iš valstybės pareikalaus 38,6 mln. Eur daugiau lėšų. Neapmokestinamojo pajamų dydžio pokytis kitiems metams nenumatytas.
Daugiau pinigų biudžete numatyta ir viešojo sektoriaus darbuotojams.
Mokytojams, dėstytojams, mokslininkams – jiems numatyta suma siekia 394 mln. Eur. Medikams planuojama skirti 230 mln. Eur, o PAGD ugniagesių bei policijos pareigūnų pareigybėms komplektuoti, prokurorams, tyrėjams – 46,4 mln. Eur. Dar 15,5 mln. Eur numatyti kultūros įstaigų ir meno darbuotojams bei 43,2 mln. Eur kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Skaičiuojama, kad, lyginant su 2024 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ gydytojų atlyginimai augs 305 eurais (10 proc.), slaugytojų – 141 euru (10 proc.), rezidentų – 144 eurais (10 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 83 eurais (7,6 proc.), nuo rugsėjo 1-osios mokytojų atlyginimas didės 142 eurų (8,2 proc.), dėstytojų atlyginimai taip pat nuo rugsėjo – 164 eurais (8,2 proc.).
Parama numatyta ir patiems pažeidžiamiausiems.
Tikinta, kad vaiko pinigai, kuriuos kitąmet gaus apie 515 tūkst. vaikų, didės nuo 96,25 Eur iki 122,5 Eur mėnesiui. Toks pokytis, lyginant su 2024-aisiais, sudarys 27,3 proc. Planuojama, kad 2025 m. vidutiniškai pensijos didės 12 proc. Vidutinė senatvės pensija nuo 2025 m. pradžios augs apie 73 eurais ir pasieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 81 euru ir pasieks 721 eurą.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais taip pat didės ir pasieks 42,29 euro, kai 2024-aisiais siekė 38,23 euro. Vienišo asmens išmoką Lietuvoje gauna apie 230 tūkst. žmonių.
Biudžete numatytos ir lėšos Lietuvos keliams. Jos ateinančiais metais turėtų siekti 784 mln. Eur, tačiau jų bus skiriama mažiau nei buvo numatyta šiemet. Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyti 563,2 mln. Eur, gynybos fondo kariniam mobilumui – 59,1 mln. Eur, o ES finansinė parama sieks dar apie 161,2 mln. Eur.
Birželio 20 d. Seimui patvirtinus Finansų ministerijos parengtą Gynybos fondo paketą, Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP.
Taip pat 2025 m. Lietuva planuoja investuoti 3,6 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1,71 mlrd. eurų – bus skirtas žaliajai pertvarkai. Teigta, kad 2025 m. planuojama įsteigti Infrastruktūros fondą, kurio tikslas – 1 mlrd. eurų investicijos 2025-2027 m.
