Kalbėdamas po visą naktį trukusių derybų Europos Sąjungos lyderių susitikime Briuselyje, N. Sarkozy tvirtino, jog euro zonos blokas nustatė paskutinį terminą tarpvyriausybinei sutarčiai patvirtinti – kovą.
Prancūzija ir Vokietija norėjo, kad sutarties pakeitimus dėl griežtų biudžeto taisyklių, skirtų įsiskolinimo krizei įveikti, palaikytų visos 27 ES narės. Didžioji Britanija siekė lengvatų, kurioms Berlynas ir Paryžius nepritarė.
Po beveik dešimt valandų trukusių derybų kalbėdamas spaudos konferencijoje N. Sarkozy pareiškė norėjęs naujos sutarties tarp visų ES narių. Anot jo, Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pasiūlė, kad į sutartį būtų įtrauktos preliminarinės sąlygos, leidžiančios Londonui nedalyvauti siūlomuose pasikeitimuose. „Mes negalėjome tam pritarti“, - sakė N. Sarkozy.
D. Cameronas anksčiau kelis kartus įspėjo, kad vetuos viską, kas pažeis Didžiosios Britanijos interesus.
N. Sarkozy pridūrė, jog už siūlomos sutarties rėmų taip pat nusprendė likti Vengrija, o Čekija ir Švedija pirmiausia nori pasikonsultuoti su savo parlamentais. „Visi kiti pareiškė norą prisijungti prie tarpvyriausybinės sutarties“, - sakė Prancūzijos lyderis.
A.Merkel: pasiekėme svarbių rezultatų
Sprendimai, priimti naujausiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime, padidins pasitikėjimą skolų prislėgta euro zona, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė penktadienį.
"Visada sakiau, kad 17 euro zonos valstybių reikia susigrąžinti pasitikėjimą. Manau, kad tai gali nutikti ir nutiks dėl šiandienos sprendimų", - A.Merkel sakė po viršūnių susitikimo, su kuriuo siejamas euro išlikimas ateityje.
Po derybų maratono, kuris baigėsi apie 5 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku, lyderiai pasiekė "labai, labai svarbių rezultatų..., nes mes pasimokėme iš savo klaidų ir praeities", teigė kanclerė.
Susitarė dėl naujos „auksinės taisyklės”
Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį susitarė dėl naujos "auksinės taisyklės", kuri padėtų sumažinti skolas, nors svarbų viršūnių susitikimą temdė ginčai dėl Bendrijos sutarties pakeitimo ir vieningosios valiutos, o Europos centrinis bankas (ECB) perspėjo nesiimsiantis skubiai išpirkinėti skolų.
Dėl sprendimo prašyti šalių laikytis "subalansuotų" biudžetų, kol jų įsiskolinimo lygis sumažės, buvo sutarta tik "iš principo", nors siūloma įvesti "automatines pasekmes" euro zonos šalims, kurios pažeidžia seniai ignoruojamą taisyklę, jog biudžeto deficitas negali būti didesnis negu 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tuo tarpu šalių "metinis struktūrinis deficitas" gali siekti 0,5 proc. BVP, o ne būti nulinis, sakoma preliminariuose nutarimuose, su kuriais susipažino naujienų agentūra AFP.
"Struktūrinis" deficitas apskaičiuojamas atmetus nepaprastuosius veiksnius, tokius kaip skolų išmokėjimas ir ekonominio ciklo veiksniai.
Kita vertus, diskutuojant dėl platesnio "fiskalinio pakto" - pirmojo žingsnio valstybių mokesčių ir išlaidų vieningo reguliavimo link, dar lieka kai kurių neišspręstų klausimų. Pasak diplomatų, dar reikia suderinti tokio susitarimo teisines detales.
Visą naktį vykusios sudėtingos derybos prasidėjo niūria gaida, kai ECB pirmininko Mario Draghi, kuris dalyvavo prieš viršūnių susitikimą vykusiose derybose su Vokietija, Prancūzija ir aukštais ES pareigūnas, komentarai sukėlė paniką rinkose.
M.Draghi pareiškė, kad laukiami ECB veiksmai, siekiant supirkti smarkiai įsiskolinusių skolų obligacijas būtų "riboti" ir "laikini".
Nepavyko susitarti dėl euroobligacijų
Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy penktadienį pranešė, kad nebuvo pasiektas joks susitarimas dėl euro zonos šalių skolų apjungimo, nors daugelis tokį žingsnį laikė geriausiu euro krizės sprendimu.
"Šį vakarą nesusitarėme dėl šio klausimo", - atsakė H.Van Rompuy, paklaustas apie prieštaringai vertinamas euroobligacijas po ES viršūnių susitikimo, kuris laikomas paskutine viltimi išgelbėti eurą.
Tačiau Bendrijos prezidentas nurodė, kad jam ir kitiems aukštiems ES pareigūnams buvo suteiktas mandatas "tęsti mūsų darbą", stiprinant integraciją tarp euro zonos šalių.
"Mes vėl tarsimės dėl šio klausimo - tikėkimės, ramesnėje atmosferoje", - sakė H.Van Rompuy.
Kai kurie analitikai euroobligacijų išleidimą laiko vieninteliu žingsniu, galinčiu išspręsti niokojančią skolų krizę, dėl kurios euro zonai iškilo recesijos grėsmė. Tačiau Vokietija tebėra griežtai nusistačiusi prieš tokį sprendimą.
Vienas netikėtas H.Van Rompuy žingsnis supykdė Berlyną - ES prezidentas vėl pateikė pasiūlymą dėl euroobligacijų per pasitarimą, vykusį prieš viršūnių susitikimą.
Be to, Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy atskiroje spaudos konferencijoje paskelbė, kad būsimajam Europos finansinio gelbėjimo fondui - Europos stabilumo mechanizmui (ESM) - nebus suteikta banko licencija. Šis sprendimas buvo dar viena akivaizdi Vokietijos pergalė.
