aA
Valdantiesiems svarstant apie naujus mokesčius bankams ir parduotuvėms, jų atstovas Tomas Tomilinas kalba apie teisingumą ir papildomus milijonus valstybės biudžete. Tuo metu opozicijos atstovė Gintarė Skaistė pasigenda gilesnės analizės ir konkrečių pasiūlymų. Savo ruožtu mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas tvirtina, kad galiausiai visa našta nugultų ant gyventojų, o ne įmonių savininkų pečių.

„Turime kalbėti apie mokestinį teisingumą. Lietuvoje labai daug kalbama apie „gyvulių ūkį“. Ypač dideli žvėrys kartais mėgsta kalbėti apie smulkų verslą, kuris nemoka mokesčių, apie išlaikytinių valstybę. Kažkodėl žvėrys ir žvėriukai nemato savo daržo.

Prieš kurį laiką finansų ministrui ir premjerui nusiunčiau Europos Sąjungos valstybių žemėlapį, kur yra panašūs mokesčiai. Pamatėme, kad Lietuva yra balta dėmė. Aplinkinės šalys turi šį mokestį, nėra kažkokių didelių, ypatingų diskusijų tuo klausimu“, – pirmadienį laidoje DELFI 11 apie mokestį bankams kalbėjo T. Tomilinas.

Šiuo metu Seime dar nėra šio mokesčio įstatymo projekto. Anksčiau kalbėta apie 2016 metais aštuonių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narių registruotą projektą, kuriame numatoma bankų ir draudimo įmonių turtą apmokestinti metiniu 0,4 proc. tarifu. Tačiau T. Tomilinas sakė, kad valdantieji nesvarsto priimti šio, o laukia naujo iš Finansų ministerijos.

„Labai ramiai sulauksime Finansų ministerijos projekto, kuris neturi nieko bendro su Z. Jedinskij registruotu projektu“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė G. Skaistė sakė, kad valdantieji dažnai kalba apie bendrąjį teisingumą, bet pažiūrėjus į konkrečius įstatymus, trūksta analizės, kaip jie paveiks Lietuvos ekonomiką, ne tik konkretaus banko pelną.

„Žvelgiant į tą konkretų įstatymą, kurį 2016 metais užregistravo Zbignev Jedinskij, man jo aiškinamasis raštas panašus ne į oficialų dokumentą, bet labiau į vienuolio Tuko laišką Robinui Hudui, kaip reikia sutvarkyti mus slegiančius Šervudo bankus ir pinigus išdalinti pensininkams, vaiko pinigams ir šeimos kortelei remti.

Pažiūrėjus lydintįjį įstatymą, ten taip pat kalbama apie tai, kad kiekvienam pensininkui reiktų po 100 eurų per metus padovanoti – kaip Kalėdinę dovaną. Nei visuomenė pritaria, nei supranta tokių įstatymų. Didelė tikimybė, kad toks mokestis būtų perkeltas ant gyventojų pečių“, – sakė ji.

Su G. Skaiste sutiko asociacijos „Investors’ forum“ mokesčių darbo grupės vadovas K. Lisauskas.

„Mokesčius galų gale moka žmonės – arba vartotojai, arba akcininkai, – sakė jis. – Šiuo konkrečiu atveju įsivaizduokime, ar viešbučio nekilnojamojo turto mokestį moka jo akcininkai, ar jo klientai? Taip pat yra su pagalvės mokesčiu, tabako akcizu ir t.t.“

Pašnekovas teigė, kad visi mokesčiai, kurie turi tiesioginės įtakos gamybos priemonėms, prekėms ar paslaugoms, ilgainiui jų yra įtraukiami į prekės ar paslaugos kainą, už jas sumoka vartotojas.

„Tai rodo ir statistika iš tų Centrinės Europos valstybių, kurios įsivedė panašų mokestį. Visose jose palūkanų normos paskoloms pakilo“, – sakė jis.

Kęstutis Lisauskas
Kęstutis Lisauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Liks ta pati oligopolija

K. Lisauskas panašų efektą matė ir dėl mokesčio parduotuvėms.

„Prekybos sektoriuje konkurencija, ko gero, šiek tiek didesnė negu bankų sektoriuje. Bet vis tiek turime aiškią oligopoliją. Turime 4 ar 5 pagrindinius žaidėjus, kurie kontroliuoja didžiąją rinkos dalį, ypač, jei kalbame apie maisto prekių rinką.

Man regis, būtent į šituos 5 didžiausius žaidėjus pirmiausia ir yra orientuojamasi, kalbant apie „grindis“, t. y. apyvartos sumą, kurią viršijus reikėtų mokėti tokį mokestį. Man atrodo, tik tie 5 ir patenka.

Kuo tai baigsis? Šiandien yra oligopolija, įvedus mokestį bus ta pati oligopolija. Kadaise Lietuvoje jau buvo atskaitymai nuo pajamų į kelių fondą. Beje, tarptautinių organizacijų plačiai kritikuotas mokestis visur gulėsi į visus tarifus, prekių ir paslaugų kainas. Šis apyvartos mokestis atsidurs ten pat“, – dėstė mokesčių ekspertas.

Savo ruožtu T. Tomilinas ragino palaukti Finansų ministerijos pusės, išaiškinimo ir pasakymo, kur blefuoja asociacijos, vykdydamos lobizmą, kur iš tikrųjų tiesa.

„Lenkijai Europos Teisingumo Teisme pavyko įrodyti, kad tas mokestis gali egzistuoti. Skaičiuojant apytiksliai, įvertinus Lietuvos ekonomikos dydį, apie 40 mln. eurų būtų pajamos į biudžetą“, – sakė jis.

Tomas Tomilinas
Tomas Tomilinas
© DELFI / Karolina Pansevič

Tuo metu G. Skaistė svarstė, kad procentas nuo apyvartos gali nugulti prekių kainose.

„Nematome Lietuvoje didelės konkurencijos mažmeninėje prekyboje. Pirmiausia, reikėtų labai gerai įvertinti ir paskaičiuoti, kas tuos mokesčius mokės. Ar tai išeis iš pelno, ar tai bus didesnės kainos žmonėms?“ – kalbėjo Seimo narė.

Verčiau mažinti „gyvulių ūkį“

G. Skaistė laidoje DELFI 11 sakė, kad jai įdomiai atrodo valdančiųjų bandymai surasti visokių keistų mokesčių, kaip galima būtų surinkti papildomas pajamas.

„Vietoje to, kad išnaudotų tuos mokesčius, kurie yra dabar, panaikinti tas landas, kurios egzistuoja dabar. <...> Reikia kalbėti apie „gyvulių ūkio“ mažinimą tikrąją to žodžio prasme, kai būtų apmokestinamos visos šeimos pajamos, neatsižvelgiant į tai, kokia forma savo veiklą vykdai. Ar dirbi pagal darbo santykius, ar esi stambus ūkininkas – visi turėtų mokėti mokesčius lygiai vienodai, nepriklausomai nuo to, kaip save vadina“, – sakė ji.

Gintarė Skaistė
Gintarė Skaistė
© DELFI / Karolina Pansevič

Lengvatų naikinimo kryptį palaikė ir K. Lisauskas.

„Nauji mokesčiai paliestų labai plačią visuomenės dalį, kas iš esmės prieštarauja deklaruojamiems tikslams. Vietoje to, kad apmokestintume bankus arba prekybos tinklus, apmokestinsime jų vartotojus. Tiek tuos, kurie yra pasiskolinę, tiek tuos, kurie perka parduotuvėse. Žiūrėdami į skirtumus tarp apmokestinimo darbo santykių, individualios veiklos, visų kitų išimčių, ten yra tikrasis „gyvulių ūkis“, su kuriuo reikia vieną kartą pasiraitojus rankoves pradėti dirbti“, – sakė jis.

T. Tomilinas priminė, kad yra įvairių būdų siekti mokestinio teisingumo.

„Tai ir yra mūsų darbas – vertinti, kokios visuomenės grupės šiandien labiau prisideda prie gerovės valstybės tikslų, kurios tik vaizduoja, kad prisideda, turi daug madingos reklamos, įtakos viešajai erdvei, bet pinigais realiai beveik neprisideda“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.4000

Muzikevičius pradėjo vadovauti NMA

Europos Sąjungos (ES) paramą skirstančiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai ( NMA ) nuo antradienio...

„Eurovaistinei“ už klaidinančią reklamą skirta 6,5 tūkst. eurų bauda

Vieną didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje valdančios „Vilniaus prekybos“ grupės įmonei...

Karbauskis bankams išsiuntė laišką: ar „grasinimas“ kelti palūkanas buvo suderintas? (140)

Į valdžios planus apmokestinti komercinių bankų aktyvus sureagavus Lietuvos banko asociacijos...

Seimas spręs, ar drausti alkoholio produktų pasaugojimo veiklą (4)

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Pauliaus Saudargo pristatytas Alkoholio kontrolės įstatymo...

Seimas ketina uždrausti alkoholio paštomatus (13)

Verslininkams bandant apeiti alkoholio prekybos draudimą, Seimui siūloma nuo kitų metų uždrausti...

Top naujienos

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo nuolat pildoma (261)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (100)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

Gabrielius Landsbergis – apie Pranckiečio procesą: tai labai keistas precedentas (19)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis...

Gyvai / Europos taurės dvikova Vilniuje: „Rytas“ – „Partizan“ (20)

Vilniaus „Ryto“ (1-1) krepšininkai antradienį namie trečio rato dvikovą žaidžia su Belgrado...

Karbauskis nesijaučia pralaimėtoju: šiandien keli dalykai tapo aiškūs (86)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienio situacijos,...

Austėja Landsbergienė ir Ilja Laursas pasidalijo taisyklėmis, kaip kasdien rasti laiko tobulėjimui

Sėkmingi Lietuvos ar net pasaulio lyderiai pasakytų: jokios paslapties čia nėra – tik daug...

Gamtos grožybės pralenkusios visus lūkesčius – Gruzijos kalnai, vynuogynai ir chinkaliai

Mūsų tautietis, tarpukario farmacininkas, muziejininkas ir rašytojas Antanas Vienuolis, po savo...

Tautvydas Marčiulaitis. Norėjot nemokamos gerovės? Nebūna (10)

Nuo pat gerovės valstybės diskusijos pradžių buvo itin smalsu, kas bus, kai pradėsim kurti tą...