Europos centrinis bankas (ECB) iki šiol galiojusią bazinę palūkanų normą ketvirtadienį sumažino nuo 0,05 proc. iki 0 proc. Tokio ryžtingo žingsnio tikėjosi nedaug kas.
Mario Draghi
© Reuters/Scanpix

Tačiau 19 šalių euro zona, kuriai nuo 2015 metų priklauso ir Lietuva, paskutinį praėjusių metų ketvirtį paaugo 1,1 proc., o bendrasis vidaus produktas (BVP) vis dar išlieka mažesnis nei prieš 2008 metais prasidėjusią krizę, tad ECB sprendimas nėra visiškai netikėtas.

Ketvirtadienį į posėdį susirinkusi ECB Valdančioji taryba taip pat nutarė, kad vienos nakties indėliams taikoma palūkanų norma turi būti sumažinta dar 10 bazinių punktų, iki -0,40 proc.

Be to, pranešta, kad bus didinamas ir kiekybinio skatinimo programos mastas – iki 80 mlrd. eurų per mėnesį.

Kaip pastebi SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus analitikai, šie sprendimai yra susiję, nes priėmus sprendimą dar sumažinti palūkanų normą, praplečiamas pagal kiekybinio skatinimo programą superkamų vertybinių popierių spektras.

„Vadovaujantis plataus masto turto supirkimo programos sąlygomis, gali būti įsigyjamos tik tos viešojo sektoriaus obligacijos, kurių pajamingumas ne mažesnis už vienos nakties indėliams taikomą palūkanų normą. Šiuo metu šio kriterijaus netenkina bent 7 euro zonos šalių vyriausybių išleistos dvejų metų trukmės obligacijos, mat jų pajamingumas svyruoja ribose nuo -0,57 proc. Vokietijos iki -0,394 proc. Airijos atveju“, – nurodoma SEB leidinyje „FX strategas“.

Panašių veiksmų ECB ėmėsi ir po gruodį vykusio posėdžio. Tada šiandien jau 13 mėnesių vykdoma kiekybinio skatinimo programa pratęsta 6 mėnesiais, iki 2017 metų kovo. Taip bendras jos dydis pakilo nuo 1,14 trln. eurų iki 1,5 trln. eurų arba 14 proc. euro zonos BVP.

Be to, gruodį dar giliau į neigiamą teritoriją pakirpta vienos nakties indėliams taikoma palūkanų norma (nuo -0,2 proc. iki -0,3 proc.).

Ką tai reiškia gyventojams?

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Šarūnas Mažeika


SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda DELFI sakė, kad šie ECB sprendimai yra svarbūs dviem gyventojų grupėms.

„Taupytojai, žmonės, kurie savo lėšas neša į komercinius bankus, pralaimi, nes dabar gali tikėtis mažesnių palūkanų“, – DELFI paaiškino jis.

Tačiau, kaip paskolų gavėjai, gyventojai be jokios abejonės išlošia, nes ECB sprendimai dar labiau nusmukdo bendrą palūkanų lygį.

„Turbūt atsiras dar didesnę įtampa santykiuose tarp bankų ir klientų sprendžiant tai, kokias palūkanas taikyti“, – pažymėjo G. Nausėda.

Be rezultatų

Nepaisant visų šių nekonvencinėmis laikomų monetarinės politikos priemonių, ECB 2 proc. infliacijos tikslas išlieka už kalnų.

2015 metais vidutinė infliacija euro zonoje siekė vos 0,01 proc. Pirmąjį 2016 metų mėnesį ji pakilo iki 0,4 proc., tačiau vasarį vėl smuko iki -0,2 proc.

Nors pernai kovą vos pradėta ECB kiekybinio skatinimo programa, išleidžianti po 60 mlrd. eurų per mėnesį, sutikta labai palankiai ir kėlė BVP augimą, vartotojų pasitikėjimą bei akcijų rinkas, šiandien teigiamos nuotaikos – išblėsusios.

Bent jau nedarbo lygis euro zonos šalyse mažėja ir sausį siekė 10,3 proc. Vis dėlto lyginant su panašų krizės mastą išgyvenusiomis JAV, kur nedarbas sudaro vos 4,9 proc., kur pasitempti dar yra.

Be to, JAV BVP šiuo metu yra dešimtadaliu didesnis nei 2008 metais, kai euro zona net negrįžo į buvusį lygį.

Pyksta ant vokiečių

Vokietijos, kuri sudaro beveik 30 proc. euro zonos ekonomikos, BVP šiandien yra 5 proc. didesnis nei 2008 metais.

Ši šalis laikoma viena iš geriausiai krizę įveikusiųjų. Tuo metu Prancūzijos, Italijos, Olandijos bei Austrijos ekonomikos auga labai silpnai.

Skeptiškai vokiečių pomėgį taupyti vertinantys ekonomistai teigia, kad Vokietijos vykdoma fiskalinė politika yra nesuderinama su tuo, ką daro ECB.

Pernai Vokietijos biudžeto proficitas sudarė 8,5 proc. BVP ir buvo 2,9 proc. punkto didesnis nei 2010 metais.

„Daily Telegraph“ redaktorius Ambrose`as Evansas-Pritchardas tvirtina, kad Vokietija turėtų daugiau pinigų skirti savo infrastruktūros atnaujinimui bei plėtrai.

„Kuo greičiau Vokietija atsisakys fiskalinio fetišo ir investuos į savo šalį, tuo geriau bus ne tik jai pačiai, bet ir visiems kitiems“, – savo skiltyje rašo jis.

A. Evansas-Pritchardas aiškina, kad vokiečių pinigai būtų išleisti importinėms prekėms ir darbuotojų atlyginimams, kuriuos jie galėtų išleisti užsienyje.

Kitos pozicijos laikosi Vokietijos Bundesbanko prezidentas Jensas Weidmannas. „Būtų absurdiška diskutuoti apie priemones, kurios pakenktų Vokietijos konkurencingumui vien tam, kad sumažintume einamosios perteklių lyginant su kitomis euro zonos šalimis, – BBC sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

S. Mnuchinas: JAV akcijų rinka smuks, jeigu nebus priimta mokesčių reforma (2)

JAV akcijų rinka smarkiai smuks, jeigu nebus priimta JAV prezidento Donaldo Trumpo mokesčių...

Švedijos „ICA Gruppen“: „Rimi“ ir „Iki“ sandorį sieksime užbaigti šiemet (1)

Konkurencijos tarybai trečiadienį suteikus leidimą prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“...

„Rimi“ leista pirkti „Iki“ (74)

Bendrovė „ Rimi Lietuva “ galės įsigyti 100 proc. „Palink“ akcijų.

Atrinks įmones, kurios greičiau galės gauti vizas darbuotojams (19)

Migracijos departamentui nesusitvarkant su nacionalinių vizų išdavimo srautu, ieškoma būdų, kaip...

Iš 10-imties vertingiausių įmonių Baltijos šalyse 6 - Lietuvoje (10)

Vertingiausia bendrovė Baltijos šalyse ketvirtus metus iš eilės – „Swedbank“ grupė, rodo...

Top naujienos

Kas vyktų, šalyje įvedus karo padėtį: 1940-ųjų situacija nepasikartos (45)

Laikini žmogaus teisių ir laisvių apribojimai, komendanto valanda, judėjimo laisvės apribojimai,...

Neįtikėtina 1,8 mln. dolerių istorija: kaip apsišaukėlis direktorius į kinų pinigus kėsinosi

Pasirodo, Lietuvoje įmanoma be akcininkų žinios pasiskirti įmonės direktoriumi, o po to galimai...

Kauno kurortai: seniau į juos važiuodavo net iš Bolivijos (1)

Ar žinojote, kad prieš 84 metus pirmuoju Lietuvos kurortu tapo Kulautuva , o tik vėliau šį...

Orai: artėja niūrios permainos (22)

Į Lietuvą pamažu plūs vėsus oras ir tą jau šią naktį ypač pajus šiauriniai šalies...

Ar Austrijos dešinioji koalicija taps nauju išbandymu ES?

Pergalę Austrijos parlamento rinkimuose švenčia konservatyvių pažiūrų Sebastianas Kurzas,...

Padidintos minimalios algos ir pensijos smogė kitu galu (231)

Kasdien tūkstančiai tonų maisto iškeliauja į šiukšliadėžes, nors daugybei žmonių...

Metų seklys: tarptautiniam narkotikų kontrabandininkų tinklui vadovavo buvęs pasienietis (18)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Pigios garsenybių grožio paslaptys arba kaip dar gali būti panaudotas flomasteris, majonezas ir lipni juosta?

Jų sąskaitose – milijonai. Tad veikiausiai visi galvoja, kad jų vonios lentynėlės nukrautos...

Rusijos „troliai“ apie JAV politiką mokėsi iš Lietuvoje populiaraus serialo (232)

„Yahoo“ žurnalistas Michaelis Isikoffas spalio 16 d. CNN laidoje „New Day“ teigė, kad...

Dietologė patarė, ką rinktis užkandžiauti vakare (8)

Gera savijauta iš dalies priklauso nuo to, ką valgome. Gydytoja- dietologė Laura...