Tačiau 19 šalių euro zona, kuriai nuo 2015 metų priklauso ir Lietuva, paskutinį praėjusių metų ketvirtį paaugo 1,1 proc., o bendrasis vidaus produktas (BVP) vis dar išlieka mažesnis nei prieš 2008 metais prasidėjusią krizę, tad ECB sprendimas nėra visiškai netikėtas.
Ketvirtadienį į posėdį susirinkusi ECB Valdančioji taryba taip pat nutarė, kad vienos nakties indėliams taikoma palūkanų norma turi būti sumažinta dar 10 bazinių punktų, iki -0,40 proc.
Be to, pranešta, kad bus didinamas ir kiekybinio skatinimo programos mastas – iki 80 mlrd. eurų per mėnesį.
Kaip pastebi SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus analitikai, šie sprendimai yra susiję, nes priėmus sprendimą dar sumažinti palūkanų normą, praplečiamas pagal kiekybinio skatinimo programą superkamų vertybinių popierių spektras.
„Vadovaujantis plataus masto turto supirkimo programos sąlygomis, gali būti įsigyjamos tik tos viešojo sektoriaus obligacijos, kurių pajamingumas ne mažesnis už vienos nakties indėliams taikomą palūkanų normą. Šiuo metu šio kriterijaus netenkina bent 7 euro zonos šalių vyriausybių išleistos dvejų metų trukmės obligacijos, mat jų pajamingumas svyruoja ribose nuo -0,57 proc. Vokietijos iki -0,394 proc. Airijos atveju“, – nurodoma SEB leidinyje „FX strategas“.
Panašių veiksmų ECB ėmėsi ir po gruodį vykusio posėdžio. Tada šiandien jau 13 mėnesių vykdoma kiekybinio skatinimo programa pratęsta 6 mėnesiais, iki 2017 metų kovo. Taip bendras jos dydis pakilo nuo 1,14 trln. eurų iki 1,5 trln. eurų arba 14 proc. euro zonos BVP.
Be to, gruodį dar giliau į neigiamą teritoriją pakirpta vienos nakties indėliams taikoma palūkanų norma (nuo -0,2 proc. iki -0,3 proc.).
Ką tai reiškia gyventojams?
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda DELFI sakė, kad šie ECB sprendimai yra svarbūs dviem gyventojų grupėms.
„Taupytojai, žmonės, kurie savo lėšas neša į komercinius bankus, pralaimi, nes dabar gali tikėtis mažesnių palūkanų“, – DELFI paaiškino jis.
Tačiau, kaip paskolų gavėjai, gyventojai be jokios abejonės išlošia, nes ECB sprendimai dar labiau nusmukdo bendrą palūkanų lygį.
„Turbūt atsiras dar didesnę įtampa santykiuose tarp bankų ir klientų sprendžiant tai, kokias palūkanas taikyti“, – pažymėjo G. Nausėda.
Be rezultatų
Nepaisant visų šių nekonvencinėmis laikomų monetarinės politikos priemonių, ECB 2 proc. infliacijos tikslas išlieka už kalnų.
2015 metais vidutinė infliacija euro zonoje siekė vos 0,01 proc. Pirmąjį 2016 metų mėnesį ji pakilo iki 0,4 proc., tačiau vasarį vėl smuko iki -0,2 proc.
Nors pernai kovą vos pradėta ECB kiekybinio skatinimo programa, išleidžianti po 60 mlrd. eurų per mėnesį, sutikta labai palankiai ir kėlė BVP augimą, vartotojų pasitikėjimą bei akcijų rinkas, šiandien teigiamos nuotaikos – išblėsusios.
Bent jau nedarbo lygis euro zonos šalyse mažėja ir sausį siekė 10,3 proc. Vis dėlto lyginant su panašų krizės mastą išgyvenusiomis JAV, kur nedarbas sudaro vos 4,9 proc., kur pasitempti dar yra.
Be to, JAV BVP šiuo metu yra dešimtadaliu didesnis nei 2008 metais, kai euro zona net negrįžo į buvusį lygį.
Pyksta ant vokiečių
Vokietijos, kuri sudaro beveik 30 proc. euro zonos ekonomikos, BVP šiandien yra 5 proc. didesnis nei 2008 metais.
Ši šalis laikoma viena iš geriausiai krizę įveikusiųjų. Tuo metu Prancūzijos, Italijos, Olandijos bei Austrijos ekonomikos auga labai silpnai.
Skeptiškai vokiečių pomėgį taupyti vertinantys ekonomistai teigia, kad Vokietijos vykdoma fiskalinė politika yra nesuderinama su tuo, ką daro ECB.
Pernai Vokietijos biudžeto proficitas sudarė 8,5 proc. BVP ir buvo 2,9 proc. punkto didesnis nei 2010 metais.
„Daily Telegraph“ redaktorius Ambrose`as Evansas-Pritchardas tvirtina, kad Vokietija turėtų daugiau pinigų skirti savo infrastruktūros atnaujinimui bei plėtrai.
„Kuo greičiau Vokietija atsisakys fiskalinio fetišo ir investuos į savo šalį, tuo geriau bus ne tik jai pačiai, bet ir visiems kitiems“, – savo skiltyje rašo jis.
A. Evansas-Pritchardas aiškina, kad vokiečių pinigai būtų išleisti importinėms prekėms ir darbuotojų atlyginimams, kuriuos jie galėtų išleisti užsienyje.
Kitos pozicijos laikosi Vokietijos Bundesbanko prezidentas Jensas Weidmannas. „Būtų absurdiška diskutuoti apie priemones, kurios pakenktų Vokietijos konkurencingumui vien tam, kad sumažintume einamosios perteklių lyginant su kitomis euro zonos šalimis, – BBC sakė jis.
