Skelbiama, kad ieškodamas krizės sprendimo būdų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buria naują bendražygių komandą, informuoja rbcdaily.ru.
Skelbiama, kad artimiausioje Rusijos prezidento aplinkoje suintensyvėjo kova dėl finansinių išteklių, o pats prezidentas „buria naują bendražygių komandą“, ateityje padėsiančią įgyvendinti struktūrines ekonomikos reformas, konstatuojama ataskaitoje, kurioje jau nuo 2012 metų politologai kiekvienais metais aprašo neformalią valstybės tarnautojų ir verslininkų grupę, kuri, pasak jų, daro didžiausią įtaką priimant svarbiausius sprendimus.
Leidinys pristato pokyčius per metus tarp 10 artimiausios aplinkos asmenų.
Lyderiai
Pirmąsias tris vietas, vertinant pagal politiniams sprendimams turimą įtaką, kaip ir seniau užima Rusijos prezidento administracijos vadovas Sergejus Ivanovas, gynybos reikalų ministras Sergejus Šoigu ir pirmasis Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Viačeslavas Volodinas. S. Ivanovas džiaugiasi išaugusia įtaka dėl „operacijos Sirijoje“, kur atliko vieną pagrindinių vaidmenų, teigia ekspertai.
S. Šoigu teigiamą įvaizdį suformavo „Rusijos kariuomenės veiksmai per krizę Ukrainoje“ ir konfliktą Sirijoje.
Įtakingiausiųjų reitinge kaip reikiant į viršų šovė ir D. Medvedevas. Praeitais metais jis užėmė 9-10 vietas, o šiais metais jis atsidūrė ketvirtoje.
„Medvedevo strategija“ – nedemonstruoti akivaizdžių ambicijų, vengti tiesioginių konfliktų, paaiškina „Minchenko connsulting“ vadovas Jevgenijus Minčenka. Anot eksperto, šiuo metu D. Medvedevas liberalo vaidmenį laipsniškai keičia į partijos vadovybės lyderio, jis aktyviai bendradarbiauja su konservatyviuoju „Vieningosios Rusijos“ flangu.
Rokiruočių būta ir valdžiai artimų verslininkų kategorijoje. A. Rotenbergas „demonstruoja ypatingą lojalumą, ką įrodė tilto į Krymą projektas, kurio atsisakė Genadijus Tymčenka“. Didelės lobistinės sėkmės sulaukė sprendimas „Rusijos geležinkelių“ vadovu paskirti Olegą Belozerovą, pabrėžia ekspertai. A. Rotenbergas turi ambicijų ir vidurinio išsilavinimo srityje, kur planuoja įkurti švietimo ministerijai paralelią komercinę struktūrą.
Pralaimėjusieji
Praeitais metais Rusijos valdžia bandė visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti tarptautinę Rusijos ekonominę izoliaciją („posūkis į Rytus“). Nepaisant to, greitų rezultatų pasiekti nepavyko. Dėl šios priežasties V. Putinas ir jo komanda nusprendė situaciją keisti, pasitelkę užsienio politikos sprendimus ir pradėjo karinę operaciją Sirijoje, tvirtina politologai.
„Posūkio į Rytus“ nesėkmė tiesiogiai palietė net kelis įtakingus asmenis. Igoris Sečinas nesubėjo išsaugoti neoficialaus energetikos srities kuratoriaus vaidmens, įsitikinę ataskaitos autoriai. Genadijus Tymčenka nesugebėjo pasiekti gerų rezultatų derybose su partneriais iš Kinijos.
Pasikeitė ir „Rostech“ vadovo Sergejaus Čemezovo situacija. Jo grupės įvaizdžiui pakenkė Sergejaus Jeroščenkos pralaimėjimas Irkutsko gubernatoriaus rinkimuose ir kaltinimai Pskovo srities gubernatoriui Andrejui Čemezovui bei kitos bėdos. Vladimiro Jakunino atsistatydinimas privertė suabejoti visų valstybinių korporacijų valdymo veiksmingumu.
Iš reitingo iškristi rizikuoja Maskvos meras Sergejus Sobianinas, kuris dar prieš dvejus metus buvo įvardijamas kaip realus kandidatas į šalies ministro pirmininko postą. Nepaisant to, kol kas dabartinė situacija jo asmeniniams santykiams su Rusijos prezidentu įtakos neturi – jis vis dar įtakingas.
Kas toliau?
„Taktiniai manevrai užsienio politikos arenoje valdančiajam elitui padeda veiksmingiau siekti sankcijų panaikinimo – priešingai nei struktūrinė ekonomikos pertvarka, kuriai prireiktų nemažai laiko“, – paaiškina ekspertai, tačiau priduria, kad ateityje įvyks ir reikiami struktūriniai pokyčiai.
Galiausiai bus pristatytas naujas ekonomikos modelis – „Gosplan 2.0“. Jo lyderiais galėtų tapti asmenys, realiai kandidatuojantys atsidurti valdžiai artimiausiųjų rate.
Tai pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas, „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas ir vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius.
V. Putino komanda sieks įšaldyti konfliktą Donbase, aktyviau veikti užsienio politikos arenoje bei įtikinti Vakarus bendro priešo – radikaliojo islamizmo – egzistavimu, prognozuoja „Minchenko consulting“ ekspertai.
