„Mokesčių sistema turi tapti paprastesnė. Darbuotojas turi labai aiškiai matyti kiek ir už ką moka mokesčių. Šiuo metu jie paskirstyti tarp darbdavio ir darbuotojo, bet realiai juos vis tiek susimoka darbuotojas“, – tiesioginėje DELFI konferencijoje penktadienį sakė V. Šapoka.
Vis dėlto, pats mokesčių kilnojimas, anot ministro, nedaug ką padaro.
„Iš vienos pusės, sistema išskaidrėja, bet iš kitos – reikia žiūrėti, kokios to pasekmės gyventojams, mažiausiai uždirbantiems, viduriniam sluoksniui ir patiems turtingiausiems“, – svarstė jis.
V. Šapokos manymu, pagrindinė šiuo metu labai prasminga linija yra mažiausiai uždirbančiųjų saugumo jausmo didinimas.
„Kad jie pradėtų galvoti ne tik apie tai kaip išgyventi, bet grįžtų prie natūralaus žmogiško poreikio kurti ir užsidirbti, atskirti reikia mažinti. Atitinkamai, progresyvumas sistemoje turi didėti“, – sakė pašnekovas.
Jis teigė, kad prieš nusprendžiant kokiomis priemonėmis tai bus daroma, reikia atlikti labai išsamią analizę ir įvertinti, kokios bus to ne tik pasekmės, bet ir paskatos mokėti mokesčius ar juos slėpti.
Ministras teigė, kad ši analizė neturėtų užtrukti kelis metus, kaip būdavo anksčiau, nes gera komanda tai gali padaryti pakankamai greitai.
Naikins landas
V. Šapoka taip pat sakė, kad mokesčių sistemą reikėtų reformuoti dėl daugybės įvairių landų.
„Naudojamų tų, kurie piktnaudžiauja ir siekia išvengti mokesčių. Pati sistema neskatina mokėti mokesčių, tai tas uždavinys nėra lengvas, bet mokesčių sistema, be jokios abejonės, taps skaidresnė ir paprastesnė“, – tvirtino jis.
Paskirtasis finansų ministras pasakojo, kad reikia peržiūrėti visas lengvatas, išlygas ir landas, kuriomis šiuo metu sėkmingai naudojamasi gyventojų sąskaita.
„Turime sukurti paskatas mokėti mokesčius. Tik tuomet, kai turėsime didesnį pyragą, galėsime jį padalinti ir mažinti atskirtį“, – kalbėjo jis.
V. Šapoka taip pat minėjo, jog stebės, ką daro aplinkinės šalys, nes Lietuva negyvena užsidariusi rūsyje.
„Jei tos šalys, su kuriomis konkuruojame keičia vienus ar kitus mokesčius, turime tai stebėti ir reaguoti. Mokesčių sistema turi užtikrinti ne tik tai, kad surinktume daugiau ir sukurti visuomenei naudos, bet taip pat turime stengtis neatbaidyti užsienio investuotojų, nes be investicijų produktyvumo didėjimas sunkiai įmanomas“, – teigė jis.
Kaštų ir naudos analizė
„Svarbiose srityse, kalbant apie investicinius projektus, be jokių išimčių turėtų būti atliekama kaštų ir naudos analizė – tam kad neprikurtume įvairių infrastruktūros objektų, kurių tiesiog nebus kam išlaikyti“, – pabrėžė V. Šapoka.
Jis taip pat teigė, kad smulkaus ir vidutinio verslo skatinime galima padaryti žymiai daugiau.
„Tiek Europos Sąjungos, tiek valstybės lėšos, tiek institucinių investuotojų lėšos turi būti pritrauktos ir turėdami aiškią strategiją turime skatinti smulkų ir vidutinį verslą, nes tai iš tikrųjų yra mūsų širdis“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie stambesnį verslą V. Šapoka tvirtino, kad Lietuva turi rūpintis tuo, jog visos kliūtys eksporto skatinimui būtų šalinamos, nes eksporto augimas atvirai ir nedideliai ekonomikai yra aukso vertės.
„Kitas svarbus prioritetas – užsienio investicijų pritraukimas į Lietuvą tam, kad galėtume didinti produktyvumą ir mus nustotų laikyti žemų darbo užmokesčių šalimi, kur reikalinga tik nekvalifikuota darbo jėga. Šioje vietoje turi įvykti esminė transformacija. Turime tapti aukštos pridėtinės vertės valstybe su ypatingai kvalifikuota darbo jėga. Šioje vietoje pelningiausia investicija bus švietimo sistemos reformavimas“, – kalbėjo jis.
Reikia pasitikėjimo
V. Šapoka teigė, kad valstybės biudžetas daugeliui piliečių šiuo metu gali atrodyti kaip tam tikra juoda dėžė su Šriodingerio kate viduje.
„Iš esmės visuomenė nelabai žino ir netgi sunku susidaryti įspūdį kaip yra leidžiami valstybės pinigai“, – iliustraciją paaiškino jis.
Ministras teigė, kad labai svarbus klausimas yra žmonių pasitikėjimas.
„Žmonės balsuoja ne tik rinkimų savaitgalį, bet kasdien. Balsuoja mokėdami arba nemokėdami mokesčius. Kiti balsuoja kojomis ir išvažiuoja iš šalies. Valstybė, disponuodama tokiomis didelėmis sumomis pinigų turi tvarkytis labai atsakingai ir kelti labai aiškius tikslus, ką norima pasiekti“, – dėstė pašnekovas.
V. Šapoka sakė, kad reikia galvoti „ne vien tik, kad štai – reikia atnaujinti informacinę sistema, kurios kaina 15 mln. eurų, bet reikia klausti, kokią tai naudą duos žmonėms“.
„Turime begalę įstaigų, kurios viena ar kita dalimi dubliuoja viena kitą. Tai revizavus ką visos institucijos veikia, kokius tikslus kelia, bus daug aiškesnis vaizdas, kur galima optimizuoti, perkelti paslaugas į elektroninę erdvę“, – pasakojo paskirtasis finansų ministras.
