aA
Darbuotojų atstovai sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Darbo kodekso projektas darbdaviams yra kur kas naudingesnis nei darbuotojams. Patys darbdaviai teigia, jog jis naudingas Lietuvai ir apskritai nereiktų jo dėti ant svarstyklių. Tuo metu projektą rengę mokslininkai pabrėžia, kad geriausias rezultatas bus pasiektas Seimui priėmus visus jų siūlomo socialinio modelio įstatymų projektus.
Naujasis Darbo kodeksas darbuotojams kelia šiurpą
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos socialinį modelį kūrę Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetų bei Socialinių tyrimu centro mokslininkai aprėpė keturias socialinės politikos kryptis: socialinio draudimo sistemą, darbo santykius, užimtumo didinimo sistemą bei kovą su skurdu.

Nustačius šiose srityse esančius trūkumus, buvo pasiūlyti sprendimo būdai, remiantis kuriais ir atsižvelgiant į modelio tikslus, buvo parengti šeši įstatymų projektai. Darbo kodekso projektas turėtų spręsti problemas darbo santykiuose. Pensijų, Ligos ir motinystės, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei Nedarbo socialinių draudimų įstatymų projektai skirti trūkumams socialinio draudimo sistemoje pašalinti. Užimtumo įstatymo projektu siekiama išspręsti nedarbo problemas. Kovai su skurdu teisės aktų projektų SADM neužsakė.

Tomas Davulis
Tomas Davulis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Visi šie įstatymai tarpusavyje susiję“, – LRT.lt sakė ekonomistas ir vienas iš modelio bendraautorių Romas Lazutka. Jam paantrino ir šio projekto vadovas darbo teisės ekspertas Tomas Davulis: „Būtent toks buvo mūsų tikslas – sujungti visas šias sritis“.

Abu pašnekovai sutiko, kad, priėmus tik dalį įstatymų projektų, gali kilti problemų ar disbalansų. Kaip pavyzdį R. Lazutka pateikė tai, kad Darbo kodekse siūloma sumažinti išeitines išmokas, o Nedarbo socialinio draudimo įstatyme – ilgiau mokėti nedarbo pašalpą. „Jei būtų priimtas tik pirmas, būtų negerai, nes darbą praradęs žmogus susidurtų su problemomis“, – paaiškino ekonomistas.

Pasak T. Davulio, teoriškai visą modelį būtų galima išskirti į dalis, tačiau jis to daryti nepatartų. „Viskas priklauso nuo politikų apsisprendimo. Manau, kad geriausias rezultatas būtų pasiektas, jei viską padaryti pavyktų sykiu ir netrypčiojant vietoje“, – sakė jis.

R. Lazutka pridūrė, kad anksčiau jų rengtam socialiniam modeliui trūko dėmesio, o dabar visi pagaliau suprato, kad tai rimta: „Dabar galėsime jį aptarti su visomis šalimis, tiek Trišalėje taryboje, tiek „Sodros“ taryboje ir kitur“.

Profsąjungos šokiruotos: darbuotojai verčiami įrankiais

Gražina Gruzdienė
Gražina Gruzdienė
© DELFI / Audrius Solominas

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad naujuoju Darbo kodeksu siekiama darbuotoją paversti įrankiu. „Taip pat pridėta nesąmoningų aprašymų, kurių niekam gyvenime niekada nereikės“, – sakė ji.

Darbuotojų atstovę neramina ir siūlomos naujos įdarbinimo formos, susitarimai dėl nekonkuravimo. „Dar reiks metų apmokymų, kol išmoksime naudotis tuo nauju Darbo kodeksu, kai senas nėra blogas, visi viską žino“, – piktinosi pašnekovė.

Pasak jos, profsąjungos yra „šoko būsenoje“, ypač po premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimų, kad įstatymo projektą reikia svarstyti kuo greičiau.

K. Krupavičienė taip pat pažymėjo, kad tarp siūlymų nėra ir žadėto profesinių sąjungų sustiprinimo: „To nėra, netgi parašyta, kad bus ribojamas narių skaičius“, – sakė ji.

„Pradėjau abejoti, ar pakeitimai ir darbdaviams bus naudingi, nes tokiomis sąlygomis dirbantys žmonės nebus atsakingi, dings lojalumas“, – apibendrino „Solidarumo“ pirmininkė.

Trišalei tarybai šiuo metu vadovaujanti Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė pažymėjo, kad visas socialinis modelis yra naudingesnis darbdaviams.

„Piliečiams naudos mažai: mažinamos išeitinės išmokos, žmonės nebebus priimami į darbą, nes bus neribojamas darbo laikas, ir už viršvalandžius niekas nemokės, dėl to ir šeimos su darbu suderinti nepavyks, atostogų grafikai keičiasi, darbo apmokymai vyks kitaip, tampa nebeaiški priemokų ir premijų ateitis“, – išdėstė pašnekovė.

Jos teigimu, iš profsąjungų stiprinimo irgi nebus naudos: „Net ir drąsūs žmonės savyje neberanda drąsos kovoti, nes juos meta iš darbo“.

G. Gruzdienė sakė, kad bus labai sunku rasti kompromisą ir vyks ilgos derybos, be to, negalima Lietuvoje įgyvendinti tokių pokyčių pagal kitų šalių praktiką. „JAV yra visai kita sistema, žmogus gali darbą rasti greitai, o pas mus taip nėra“, – sakė profsąjungos vadovė.

Naudingiausia – Lietuvai?

Rūta Skyrienė
Rūta Skyrienė
© DELFI / Tomas Vinickas

„Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė, paklausta, kam naujasis Darbo kodeksas naudingesnis, atsakė: „Lietuvai“. Esą senasis įstatymas yra moraliai pasenęs, skirtas darbui gamyklose, o šiandien darbo santykiai yra gerokai pakitę. Ji teigiamai vertina siūlomus pakeitimus ir tai, kad jie suteikia daugiau laisvės bei mobilumo verslui.

„Aišku, atsiranda šaukiančių, kad bandoma pakenkti jų gerovei, bet reikia suprasti, kad įstatymai skirti visų pirma tiems, kurie jų laikosi, – pastebėjo R. Skyrienė. – Solidžios įmonės privalo jų laikytis.“

Pasak darbdavių atstovės, profesinių sąjungų tikslas visada buvo nekeisti požiūrio į darbo santykius: „Jau 10 metų nebuvo jokio liberalizavimo, visą laiką tik griežtinama. Tačiau tai atsisuka prieš patį darbuotoją. Jis negali keturias dienas padirbėti ilgiau, o penktadienį pasiimti laisvą. Be to, kuo daugiau bus reikalaujama iš darbdavio, tuo mažiau jis galės didinti atlyginimus“.

Teigiamai naują Darbo kodeksą įvertino ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. „Negalėčiau jo padėti ant svarstyklių ir nuspręsti, kam jis naudingesnis, bet tai geras dalykas“, – sakė jis.

Tačiau D. Arlauskas netiki, kad Trišalėje taryboje pavyks susitarti, esą vieni sakys, kad projektas naudingesnis darbdaviams, o kiti – darbuotojams. „Turi nuspręsti politikai, mes galime tik suformuluoti savo nuomones, bet atsakomybė teks jiems“, – kalbėjo darbdavių atstovas.

Naujame Darbo kodekse jam patinka tai, kad sutrumpinamas įspėjimo dėl atleidimo laikas, sumažintos išeitinės išmokos. „Kai darbuotojui pasakai, kad po kelių mėnesių jis bus atleistas, tai tuo laikotarpiu iš jo didelės naudos nėra. Kenčia ne tik darbdavys, bet visa komanda“, – sakė D. Arlauskas.

Nerealiais pašnekovas pavadino siūlymus steigti nacionalines ir šakines profesines sąjungas. Anot jo, taip bandoma užsitikrinti sau platformą ir atverti geresnes galimybes įsitvirtinti, sudaryti kliūtis problemų sprendimui ateityje.

www.lrt.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai liko nusivylę subsidijų dydžiu (26)

Verslo atstovai sako esantys nusivylę numatomu subsidijų smulkioms ir vidutinėms įmonėms dydžiu,...

„Tesla“ Vokietijoje pastatys didžiausią pasaulyje elektromobilių akumuliatorių gamyklą (8)

JAV elektromobilių gamintoja „ Tesla “ netoli Berlyno pastatys akumuliatorių gamyklą,...

„Pieno žvaigždės“ per tris ketvirčius uždirbo 6,3 mln. eurų grynojo pelno (1)

Preliminariais neaudituotais duomenimis, „Pieno žvaigždžių“ trijų ketvirčių pardavimų...

DNR plano peržiūra: nueinančius ministrus ragina susilaikyti nuo sutarčių pasirašinėjimo (54)

Šiuo metu pagal naujas ir patvirtintas vadinamojo „ Ateities ekonomikos DNR “ plano koncepcijas...

Skvernelis tikisi, kad neprireiks riboti prekybos centrų veiklos (17)

Laikinai ministro pirmininko pareigas einantis Saulius Skvernelis tikisi, kad griežtinti prekybos...

Top naujienos

Vieną dieną kartu žaisime futbolą danguje, Diego: jautri draugų ir varžovų reakcija į Maradonos mirtį (83)

Nors Argentinos futbolo dievukas Diego Armando Maradona jau keletą dešimtmečių negalėjo...

Saulės pasiilgę lietuviai „šluoja“ keliones į Maldyvus: vilioja ne tik saugus poilsis, bet ir stipriai sumažėjusios kainos (143)

Atslenkant žiemai lietuviai nepaisydami pandemijos vėl ima galvoti, kaip ištrūkti ten, kur...

Diena bus sausa ir vėsi: formuosis plikledis (2)

Ketvirtadienis išauš vėsokas, bet sausas . Pirmoje dienos pusėje šalies pietiniuose ir...

Mirė futbolo legenda Diego Maradona Argentinoje – trijų dienų gedulas (493)

Argentinos žiniasklaida paskelbė, kad mirė vienas garsiausių visų laikų pasaulio futbolininkų...

Siunčiami į COVID-19 sergančiųjų namus medikai neslepia pykčio: ne tik nėra prasmės, bet ir didžiulė rizika (339)

Prieš dvi savaites Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, jog kiekviena savivaldybė...

Dužusias olimpines svajones ir teisėjų vagystes užglaistė sėkmė Rusijoje: dabar mums absoliučiai ramu (39)

„Draugai klausė, kaip reikia vadinti žmones, kurie nugali olimpinius čempionus? Tada mes...

Prancūzai pusdienį pasitreniravo taikyti naujas taisykles po „Brexit“ – Kente iškart nutįso 8 kilometrų vilkikų eilė (38)

Kente antradienį netikėtai susidarė aštuonis kilometrus besidriekianti vilkikų eilė. Taip nutiko...

Apklausa: dirbančios moterys paaukštinimo turi prašyti pačios, priešingai nei vyrai (108)

Finansų pasaulyje dirbančios moterys pareigomis pakeliamos daug rečiau nei vyrai , nebent jos...

Orijaus kelionės. Vienas įspūdingiausių dvarų Lietuvoje, kurį pastatė ne grafai ar karaliai, o senolis iš Lentvario (4)

Nuvykęs į Lentvarį Orijus gyvenamųjų namų rajone, šiek tiek panašiame į kolektyvinius sodus,...

Žieminis rapsas – saugus būdas sukaupti ir išsaugoti azotą sėjomainoje (9)

Žieminio rapso pasėlių plotus Lietuvoje lemia žieminių javų pjūties darbai bei žieminio rapso...

|Maža didelių žinių kaina