„Delfi“ laidoje „Piniginiai reikalai“ dalyvavęs A. Sysas kalbėjo, kad tikslinant kitų metų biudžetą daug pokyčių nebus. Kaip pastebi politikas, galimos tik nedidelės korekcijos mažose galimybių ribose.
„Buvusi dauguma paruošė tokį biudžetą, kur laisvai milijonus dalinti iš vienos eilutės į kitą neišeina. Vienintelis būdas – iš kažko paimti, duot kitiems. Tai ne pats geriausias variantas. Vis tiek biudžetas buvo ruošiamas matant visą situaciją. Biudžetas jau grąžintas Vyriausybei, tikimės žiūrės jau ne laikinoji, ir iki gruodžio 18 dienos turėtų pasirodyti Seime.
Matysime, ar Vyriausybė ką nors pasiūlys. Komitetas visus pasiūlymus, kuriuos gavome beveik už porą milijardų, viską grąžinome Vyriausybei. Daugiausia ten problemos su keliais, su viešojo sektoriaus atlyginimais, su vaikų užimtumu, neskaitant pagrindinės – krašto apsaugos“, – komentavo A. Sysas ir pridūrė, kad grįžtant griežtoms taisyklėms dėl valdžios sektoriaus deficito, galimybės didinti išlaidas yra išsemtos.
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas žiniasklaidai jau yra komentavęs, kad biudžeto korekcijų reikės, tačiau jį planuojama peržiūrėti kitų metų pirmą pusmetį. Kaip sako socialdemokratas A. Sysas, per pirmąjį pusmetį, jei būtų viršplaninių pajamų, atsirastų galimybių kažkam lėšas skirti. Tačiau ir pats priduria, kad toks scenarijus nėra labai tikėtinas.
„Bent jau dabar prognozės nerodo tokių dalykų, vadinasi įsipareigojimai ir taip labai dideli. Tikėtis, kad kitų metų liepos pirmą dieną bus kažkokie padaryti pakeitimai... Na, gali būt vienas kitas“, – svarstė jis.
Naujų PVM lengvatų nežada, įvardija „gyvulių ūkį“
Koalicinėje sutartyje, kurią pasirašė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir partija „Nemuno aušra“, vienas iš punktų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas vaisiams ir daržovėms.
Tačiau pats BFK pirmininkas A. Sysas nepalaiko idėjos plėsti lengvatų sąrašą. Jis tai vadina rinkiminiu lozungu.
„Aš labai skeptiškai žiūriu į visas lengvatas. Juo labiau, kad mes ir taip pasižymime dideliu „gyvulių ūkiu“. 3,5 mlrd. eurų lengvatos kainuoja mūsų biudžetui. Mes tikrai išspręstume didžiąją dalį klausimų, jeigu nebūtų šitų lengvatų. Tai didinti lengvatų skaičių ir kiekį dabartiniame biudžete nelabai išeina, juo labiau, ką aš girdžiu, ką sako tie žmonės, kurie dirba šitoje srityje, jie vienu balsu sako, kad naudos vartotojas negaus. Naudą, kaip visada pasiims pardavėjas ir gamybininkas. Netgi daržovių augintojas, vargu bau, ar kažką papildomai gaus.
Pirmiausia Vyriausybė turėtų ateiti su tokiu pasiūlymu. Jeigu Vyriausybė nuspręs, kad tokia lengvata turi būti, galbūt laikina, sakykime, prielaidą daro ir pasižiūrėti, kaip atpigs morkos ar bulvės, ar kitos daržovės parduotuvėse. Tai tada vykdysime. Tam ir yra koalicinė sutartis, bet aš manau, kad čia daugiau buvo rinkiminis lozungas. Tokių lozungų daug buvo“, – komentavo A. Sysas.
Aš manau, kad čia daugiau buvo rinkiminis lozungas.
A. Sysas sako, kad mokesčių reformos nebus, tačiau kai kurie mokestiniai įstatymai bus koreguojami.
„Nereikia gąsdinti žmonių, kad čia kažkas stipriai keisis“, – sako jis.
Visgi socialdemokrato manymu, pokyčiai turėtų paliesti įvairias verslo rūšies formas ir didžiules pajamas uždirbančius asmenis.
„Statistika rodo, kad ir individualioje veikloje yra žmonių, kurie uždirba labai dideles pajamas, o jų sumokėto mokesčio vidurkis yra apie 5-6 proc., kai žmonės, kurie dirba pagal darbo sutartis, moka 20 proc. Pajamos, nepriklausomai nuo veiklos rūšies, turi būti vienodai apmokestinamos. (…) Ir mūsų programoje, ir mūsų partnerių, aiškiai parašyta dėl vertikalaus didesnio progresyvumo visoms pajamoms, ne tiktai su darbo santykiais.
Pavasarį reikia paruošti įstatymus, kad įsigaliojimas būtų 2026 metais ar 2026 m. viduryje. Tačiau čia susitarimo klausimas. Tada mes galime tikėtis, kad jau 2027 m. bus kažkokios papildomos įplaukos į biudžetą. Jeigu to mes nepadarysime, tai bus sunku“, – sako socialdemokratas.
Dabar metinėms pajamoms, viršijant 60 vidutinių darbo užmokesčių (101 tūkst. eurų) ribą, galioja progresinis 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. A. Sysas užsimena, kad diskutuota ir apie 36 ar 40 proc. GPM tarifą, viršijant tam tikras sumas. Tačiau konkretesnių siūlymų šiuo metu nėra.
„Tokie mokesčiai yra aplink Lietuvą ir kažkaip nė viena šalis nebankrutavo turėdama aukštesnius vertikalius progresinius mokesčius, pritraukdama tuos pačius specialistus. Jei žmogus, kuris gauna milijonines pajamas, sumokės 1000 eurų didesnį mokestį, neįsivaizduoju, kaip čia galėtų pabloginti jo gyvenimo kokybę. Tai reikia realiai matyti skaičius ir apie tai kalbėti, priimti sprendimus, nes mes jau 34 metus vis kalbame ir girdime apie tai, kad ne laikas, vis reikia atidėti, tai čia pakilimas, tai nusileidimas, tai krizė, tai rinkimai. Matome, kad jau 2 metus mes gyvename į skolą, skola didėja. Pajamos ir išlaidos jau milijardais pradėjo skirtis. Reikia kažką daryti, negalime visą laiką skolintis, skolą reikės grąžint“, – sako A. Sysas.
Kaip priduria BFK pirmininkas, diskusija turėtų vykti ir dėl verslo liudijimų bei daugybės skirtingų verslo formų.
„Reikia padaryti 3 verslo rūšis, o ne 12, ar kiek čia mes, Lietuvoje, turime. Kur migracija iš vienos į kitą rūšį, kiekviena rūšis turi savo apmokestinimą tiek gyventojų pajamų, tiek sveikatos draudimo. Visi skirtingi. (…) Kaip užsienyje yra akcinė bendrovė, uždara akcinė bendrovė individuali veikla“, – sakė politikas.
Antroje pensijų pakopoje turėtų nebelikti valstybės paskatos
BFK pirmininkas A. Sysas laidoje taip pat pakomentavo, kaip turėtų būti koreguojama antroji pensijų pakopa. Jo manymu, ji nepasiekė savo tikslo, todėl reikėtų ją liberalizuoti ir leisti pasitraukti visiems norintiems, o valstybė papildomai nebeturėtų prisidėti visų mokesčių mokėtojų pinigais prie kaupiančiųjų papildomai.
„Ją reikia liberalizuoti. Tai įrašyta ir mūsų programoje, kad žmogus pats turėtų apsispręsti, nori jis ten dalyvauti, ar ne. Vienas gali akcijas pirkt, kiti nekilnojamą turtą, trečias gal į antrą pensijų pakopą.
(…) Jeigu tai yra savanoriška pensijų pakopa, tai savanoriškai žmogus turi ateiti, pabelsti ir sakyti aš noriu joje dalyvauti ir aš mokėsiu. (…) Visiems be išlygų leisti išeiti ir tikrai negąsdinkite Estijos variantu. Estija kaip titanikas pradėjo skęsti ne dėl antros pensijų pakopos panaikinimo, o dėl to, kad ten buvo kitų problemų. Ir šaldytuvus, ir televizorius nusipirko labai mažas kiekis Estijos piliečių (atsiėmę pinigus iš antros pensijų pakopos – red. pastaba), visi kiti galėjo finansuoti sveikatos reikalus. Labai daug pinigų nuėjo į investicijas, kiti liko sistemoje.
Patikėkime savo žmonėmis, jie prašo tą padaryti, tą reikia padaryti, nes tikslas nepasiektas. Jeigu tikslas nepasiektas, kodėl mokesčių mokėtojų pinigais mes turime finansuoti tik mažą grupę?“, – sako politikas pabrėždamas, kad valstybės paskatos neturėtų likti, o tie pinigai galėtų būti panaudoti ir bazinių pensijų didinimui.
A. Sysas taip pat priduria, kad darbdaviai turėtų reikšmingiau prisidėti prie valstybinio socialinio draudimo sistemos.
