Interviu DELFI 33-ejų metų Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis sakė, kad šiuo metu svarstoma galimybė griežtinti reikalavimus kredito įstaigų akcininkams ir vadovams, tarp galimų idėjų minimas ir vadovų kvalifikacinių gebėjimų egzaminavimas. Taip pat siekiama, kad bankai apie naujus kuriamus produktus Lietuvos banką informuotų iš anksto ir taip būtų užkertamas kelias vartotojų apgaudinėjimui.
– Kokius pokyčius pajus vartotojai atsiradus Jūsų vadovaujamai Priežiūros tarnybai?
– Pirmu ir svarbiausiu pokyčiu laikyčiau iš esmės naują požiūrį finansinių paslaugų vartotojų teises, šių teisių apsaugą ir gynimą. Nuo šių metų visi gyventojai, besinaudojantys finansų įstaigų paslaugomis, bus ginami Lietuvos banko. Tokią teisę mums suteikė priežiūros institucijų pertvarką numatantys įstatymų pakeitimai.
Lietuvos bankas nagrinės vartotojų skundus, susijusius su gyventojams teikiamomis finansinėmis paslaugomis. Taip pat bus nagrinėjami gyventojų ginčai su finansų rinkos dalyviais, jei vartotojai manys, kad finansinių paslaugų teikėjai pažeidžia jų, kaip vartotojų teises.
Iki šiol šios finansinių paslaugų vartotojų teisės buvo ginamos nekoordinuotai (iš dalies tai darė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, draudimo srityje tai darė Draudimo priežiūros komisija). Galima sakyti, bankų klientų interesų apsauga buvo likusi podukros vietoje.
Ne tik sieksime kiek įmanoma operatyviau ir, žinoma, nešališkai nagrinėti ginčus, bet ir plėtosime vartotojų finansinį švietimą. Mūsų giliu įsitikinimu, kuo labiau finansiškai išprusę bus vartotojai, tuo geriau jie galės ginti savo teises, priimti mažiau rizikingus finansinius sprendimus.
– Kaip bus užkertamas kelias tokiems atvejams, kaip buvo su „Snoru“, kai šis pardavinėjo indėlių sertifikatus ir nurodydavo, kad produktas yra draustas?
- Visų pirma, to bus siekiama per platesnį ir intensyvesnį vartotojų švietimą. Taip pat Lietuvos banko Priežiūros tarnyba atidžiai prižiūrės finansų įstaigų išleidžiamus naujus finansinius produktus. Šiuo metu Priežiūros tarnyboje vyksta diskusijos dėl galimų reikalavimų finansų įstaigoms nustatymo šioje srityje: ką ir kaip finansų įstaigos turi padaryti kurdamos naują finansinį produktą, kaip ir kada apie tai pateikti informaciją Lietuvos bankui.
Tai leis priežiūros institucijai iš karto vertinti naujai kuriamų finansinių produktų galimą riziką vartotojams. Kai kurie komerciniai bankai jau turi nusimatę tokias procedūras, tačiau mes sieksime, kad tokia praktika būtų įprasta visame finansų sektoriuje, o informaciją apie šioje srityje vykstančius pokyčius gautų Lietuvos bankas. Tai irgi bus vienas iš prioritetinių darbų griežtinant priežiūrą 2012 m.
– Kokios sankcijos turėtų grėsti bankui už tokį klaidinimą?
- Įstatymai numato baudas ir kitas poveikio priemones. Jei esamos poveikio priemonės pasirodys netinkamos, visada bus galimybė įstatymų leidėjams siūlyti griežtinti galimas poveikio priemones. Bet manytume, kad dabar turimo poveikio priemonių arsenalo visiškai pakanka.
Kita vertus, „Snoras“ turėjo paruošęs visą pluoštą lankstinukų, aprašų, kitokios dalomosios medžiagos su įspėjimais, kad indėlio sertifikatas nėra apdraustas indėlių draudimu. Šią medžiagą produkto pardavėjai privalėjo teikti ir neva teikė sertifikatų pirkėjams.
Tačiau, žinoma, kaip iš tikrųjų vyko dviejų asmenų pokalbis prie langelio – žino tik jiedu. Tačiau akivaizdu, kad tas pokalbis ir jo rezultatas daugeliu atveju būtų buvęs kitoks, jei pirkėjas būtų turėjęs daugiau ekonomikos žinių.
Būtent todėl ekonominį švietimą ne kartą minėjau kaip vieną iš prioritetų ir kaip vieną iš veiksmingiausių būdų užtikrinti geresnę vartotojų teisių apsaugą.
Beje, sakinys, kad „Indėlių sertifikatai nėra draudžiami indėlių draudimu“ buvo įrašytas ir „Snoro“ pranešime žiniasklaidai, kuriame bankas išdidžiai gyrėsi pirmasis šalyje pradėjęs platinti indėlių sertifikatus.
– Ar galite garantuoti, kad Jums dirbant Lietuvoje nebenutiks toks atvejis, koks buvo su „Snoru“, kai staiga paaiškėja, kad nėra deklaruoto 1 mlrd. Lt turto, paskolos buvo dalijamos neatsakingai, už banko pinigus perkamas prabangus turtas?
– Mano įsitikinimu, normali klasikinė bankininkystė tikrai negali turėti nieko bendro su prabangaus turto pirkimu galimai siekiant patenkinti banko stambiausių akcininkų prabangos ar jų asmeninių verslų poreikius. Tai nepriimtina ir nebus toleruojama, o bus siekiama tokiems veiksmams užkirsti kelią kiek galima anksčiau, tik pastebėjus pirmus tokios veiklos požymius.
– Kaip griežtinsite priežiūrą, kad tai nepasikartotų?
- Šiuo metu kaip tik rengiame kompleksinius planus, kuriuose bus numatyta, kaip ir kokiomis priemonėmis reikėtų stiprinti reikalavimus bankams.
Tarp šiuo metu svarstomų priemonių – griežtesni reikalavimai kredito įstaigų akcininkams ir vadovams, gal net jų kvalifikacinių gebėjimų egzaminavimas, reikalavimas daugiau ir detalesnės nuolatinės informacijos iš kredito įstaigų, kad apie esminius veiklos pokyčius bankuose būtų sužinoma iš karto, kokybiškai nauji reikalavimai bankų strateginiams planams, išankstinės kredito įstaigų rizikos vertinimo sistemos tobulinimas ir daug kitų priemonių. Šiems darbams ir bus skiriamas vienas didžiausių prioritetų 2012 metais.
– Kai kalbate apie svarstomus griežtesnius reikalavimus akcininkams ir vadovams, kokius reikalavimus turite omenyje?
- Visų pirma kalba eina apie kvalifikaciją ir gebėjimą profesionaliai eiti konkrečias pareigas finansų įstaigoje. Antras aspektas – nepriekaištinga reputacija. Tokia praktika nėra naujiena, pavyzdžiui, ją naudoja Didžiosios Britanijos finansų rinkos priežiūros institucija. Ypatingą dėmesį vadovų kvalifikacijai skiria ir kitos institucijos.
Aukšti reikalavimai bankų valdymui ir jų vadovams numatyti Bazelio bankų priežiūros komiteto Bendro valdymo stiprinimo principuose bei Europos bankininkystės institucijos Vidaus valdymo gairėse.
– Galbūt galite plačiau pakomentuoti, kaip galėtų atrodyti bankų vadovų ir jų akcininkų kvalifikacinių gebėjimų egzaminavimas? Ar tai būtų taikoma tik naujai kuriamiems bankams, ar visiems?
– Akcininkų neketinama egzaminuoti, tik dar daugiau dėmesio skirti jų nepriekaištingai reputacijai. Kalbant apie vadovų egzaminavimą, tai šiuo metu konkrečių detalių pateikti negalime, nes ši idėja dabar yra tik pirminio svarstymo stadijoje. Pats egzaminavimas pareikalautų pakeisti dabar galiojančius teisės aktus, parengti egzaminavimo formos ir turinio reikalavimus.
Tad, visų pirma, bus įvertinti visi šie aspektai, šios idėjos privalumai ir galimi įgyvendinimo sunkumai. Tik tai padarius, bus priimami konkretūs sprendimai ką, kaip ir kada egzaminuoti, jei egzaminuoti iš viso.
Jei bus priimti sprendimai egzaminuoti tam tikrus vadovus, reikiami darbai galėtų būti padaryti 2012 m., o realus įgyvendinimas tikėtina galėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2013 m.
– Lietuvos bankas sulaukdavo kritikos dėl to, kad neužkirsdavo kelio „burbulams“. Prieš keletą metų buvo NT kainų burbulas, prieš porą metų indėlių palūkanos buvo pašokusios iki kone 8 proc. per metus. Ar bankas tokiais atvejais laikysis aktyvios politikos ir kokių priemonių imtųsi?
– Taip, be jokios abejonės Lietuvos bankas neliks tik pasyvus stebėtojas. Pirmas žingsnis šioje srityje jau buvo žengtas, Lietuvos banko valdybai patvirtinus Atsakingojo skolinimo nuostatus. Ateityje Lietuvos banke planuojama stiprinti finansinio stabilumo padalinį, gilinti šio padalinio bendradarbiavimą su naujai įsteigta Priežiūros tarnyba. Esant reikalui abu šie padaliniai siūlys ne tik griežtinti reikalavimus, numatytus Atsakingo skolinimo nuostatuose, bet ir visiems ar atskiriems bankams numatyti griežtesnius veiklos riziką ribojančius normatyvus, taip ribojant perteklinį kreditavimą.
– Kaip vertinate dabartinę Lietuvos bankų situaciją? Kokios didžiausios grėsmės kyla šalies bankiniam sektoriui?
- Kaip skaidresnę, patikimesnę ir sveikesnę, negu pernai tokiu pat metu. Manau, kad Lietuvos bankų situacija, nepaisant iššūkius keliančios išorinės aplinkos, yra gera: visi šalyje veikiantys bankai vykdo Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus, jų veikla stabili.
Patys bankai yra pakankamai sąmoningi, tad ėmėsi nemažai priemonių stiprinti savo kapitalą, didinti likvidumo atsargas, ruošdamiesi galimiems nenumatytiems įvykiams, nors ir žinodami, kad šių atsargumo priemonių jiems nebūtinai prireiks.
Kadangi Lietuvos bankai yra Lietuvos ekonomikos dalis, o Lietuvos ekonomiką labai veikia bendros nuotaikos ir tendencijos Europos Sąjungoje, todėl ne itin gražiai piešiamos Europos ekonomikos perspektyvos turėtų būti tas pagrindinis iššūkis, kurį teks priimti tiek bankams, tiek visam šalies ūkiui.
Lėtėjant Europos ekonomikai, labai tikėtina, mažėtų ir paklausa skolinimuisi, nes Lietuvos įmonės, ypač eksportuojančios, gali mažinti veiklos apsukas, o bendros nuotaikos darytų įtaką vartojimui. Tai veiktų ir į vietos rinką orientuotas įmones. Mažėjant galimybėms paskolinti geriems klientams, bankų galimybės gauti papildomų pajamų taip pat būtų mažesnės.
– Kaip, Jūsų nuomone, šiemet elgsis bankai dalindami paskolas, priimdami indėlius?
– Bankų verslas yra indėlių priėmimas ir paskolų teikimas. Tai jų pajamų šaltinis. Tad, manau, bankai kredituos verslą ir gyventojus tiek, kiek tik matys tam galimybių. Sustiprėjusi bankų konkurencija paskolų rinkoje stebima jau dabar ir Lietuvos bankas tai atidžiai stebi.
– Vakarų Europoje jaučiamas nepasitikėjimas tarp bankų – jie vengia skolinti vieni kitiems. Ar nepasitikėjimas netvyro tarp Lietuvoje veikiančių bankų, nes matyti, kad kai kurie indėlininkams siūlo didesnes palūkanas nei galėtų pasiskolinti iš kitų bankų?
- Manau, kad nemenka dalimi suaktyvėjusi bankų veikla siekiant pritraukti indėlių susijusi su banko „Snoras“ bankrotu. Kiti bankai stengiasi prisivilioti buvusius šio banko klientus. Pritraukęs indėlininką bankas gali jam pasiūlyti ir kitokių paslaugų, todėl aukštesnės palūkanos ir kitos akcijos šiuo metu, pavyzdžiui, mažesni mokėjimo pavedimų mokesčiai yra ir rinkodaros priemonė.
Tad trumpai tariant, bankai paprasčiausiai stengiasi išplėsti savo klientų ratą, esant tokiai galimybei. Nors aplinkybės šiuo metu ir ne visai įprastos, pasitikėjimas tarp bankų yra pakankamas, o skolinimas tarpbankinėje sistemoje ir toliau vyksta.
– Teko girdėti, kad Lietuvos banke atsiras klientų aptarnavimo centras. Kokias paslaugas jis teiks?
– Toks klausimas iš tiesų svarstomas. Tai visų pirma siejama su tuo, kad Lietuvos bankui pradėjus ginti vartotojus, jiems iškils daug klausimų, reikės daug pagalbos ir konsultacijų. Tad siekiant vartotojus aptarnauti kaip galima profesionaliau, suteikti kuo daugiau ir išsamesnės pagalbos jiems, ir yra labai rimtai svarstoma apie tokią funkciją.
– Po „Snoro“ griūties paaiškėjo, kad Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriaus Kazimiero Ramono giminaičiai dirbo „Snore“. Kaip vertinate tokią situaciją ir ar turite giminaičių, kurie dirba komerciniuose bankuose?
- Manau, tokia situacija nėra priimtina. Aišku, uždrausti Priežiūros institucijų vadovų giminaičiams dirbti banke nėra galimybių, tačiau, mano įsitikinimu, situacija, kad visas būrys pačių artimiausių giminaičių dirba prižiūrimose įstaigose yra nenormali.
Šiuo metu nė vienas iš mano artimųjų nedirba kokioje nors finansų įstaigoje.
