Vietoje to, kad keltų gyvenimo standartus, kaip tai darė pastaruosius 15 metų mainais į Rusijos gyventojų paklusnumą, V. Putinas šiuo metu už nacionalinį pasididžiavimą reikalauja susitaikyti su gresiančiu atlyginimų mažinimu ir gyvenimo standartų griežtinimu.

Rusijoje kyla pirmieji nepasitenkinimo ženklai. Lapkričio 30 d. gydytojai surengė protesto akciją dėl mažinamų atlyginimų. V. Putinas taip pat nurodė įšaldyti su infliacija susijusius atlyginimų didinimus daliai valstybės tarnautojų. Kylančio gyventojų nepasitenkinimo suvaldymas per artimiausius dvejus metus V. Putinui gali kainuoti daugiau nei pusę valstybinio 420 mlrd. JAV dolerių (1,17 trln. litų) rezervo. 2008 m. šiame rezerve buvo 600 mlrd. JAV dolerių (1,67 trln. litų), rašo „Bloomberg“.

„Rusijoje buvo sudaryta visuomenės sutartis, kurioje numatyta, kad gyventojų gyvenimo standartai ir toliau gerės net ir tuo atveju, jei politinės laisvės bus ribojamos, tačiau dabar gyvenimo standartai blogėja“, - patikino mokslininkas iš „Chatham House“ instituto Johnas Loughas. „Tai paveiks visuomenės nuomonę ir darys spaudimą visai sistemai ir pačiam V. Putinui“, - pridūrė jis.

Šie pasikeitimai – tai lūžio taškas V. Putinui, kuris atėjo į valdžią kaip tik tada, kai buvo prasidėjęs dešimtmetį trukęs naftos kainų kilimas. Jo atėjimas į valdžią sutapo su stabilumo ir klestėjimo eros pradžia po sunkaus pereinamojo periodo, šalį ištikusio griuvus Tarybų Sąjungai, kai valdžia neturėjo galimybių mokėti atlyginimų, o infliacija parklupdė taip pat ir santaupas turėjusius Rusijos gyventojus.

Remiantis šių metų lapkričio mėn. nepriklausomos viešosios nuomonės tyrimus atliekančios organizacijos „Levanda Center“ atlikto tyrimo duomenimis, valdžios palaikymo reitingai per pastaruosius du mėnesius sumažėjo 7 proc. Nors nuo spalio mėn. V. Putino palaikymo reitingai sumažėjo 3 proc., jie vis dar siekia 85 proc. Dar vienas ‚Levanda Center“ viešosios nuomonės tyrimas parodė, kad keturi penktadaliai apklaustųjų teigia, kad gyvenimo standartai Rusijoje akivaizdžiai prastėja.

„Šios tendencijos V. Putinui nėra palankios, nes visa sistema pradedama vertinti ne taip palankiai“, - patikino „Levanda Center“ direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Graždankinas. „Kol kas tai nedaro poveikio prezidento populiarumui, tačiau situacija gali pasikeisti“, - pridūrė jis.

V. Putino reitingai paaiškina, kodėl jis laikosi savo pozicijos ginče dėl Ukrainos. Vis dėlto Rusijoje dėl ekonomikos smukimo ir naftos bei gamtinių dujų kainų mažėjimo jam tenka griebtis išlaidų mažinimo. Pinigai iš naftos ir dujų eksporto sudaro apie pusę valstybės gaunamų pajamų. Naftos kaina nuo šių metų birželio mėn. sumažėjo 40 proc., o prieš Rusiją taikomos sankcijos silpnina rublį, kurio vertė šiuo metu yra pasiekusi rekordines žemumas.

Prisistatyti atsisakęs valstybės tarnautojas patikino, kad V. Putino patarėjus nemaloniai nustebino naftos kainos kritimo mastas ir greitis. „Brent“ rūšies naftos barelis šiuo metu kainuoja 70 JAV dolerių (165 litus), tačiau tam, kad 2015 m. biudžetas būtų subalansuotas, anot Rusijos finansų ministro Antono Siluanovo, būtina sugrąžinti 90 JAV dolerių (251 lito) šios rūšies naftos barelio kainą.

Su krentančiomis naftos kainomis V. Putinas buvo susidūręs vos kartą – per 2008-2009 m. finansų krizę. Tada jam pavyko susidoroti su iškilusiais iššūkiais, pasitelkus per devynerius perteklinio biudžeto metus sukauptą rezervą.

Analitikė Olga Sterina iš Maskvoje įsikūrusios „UralSib Capital“ įmonės mano, kad tada galima buvo nemažinti socialinių išlaidų, nekarpyti pensijų ir atlyginimų valdininkams. „Dabar nėra galimybės didinti išlaidų, jos gali būti ir turėtų būti mažinamos“, - telefonu kabėjo ji.

Vladimiras Putinas
Sukauptos atsargos greitai tirpsta – vien šiais metais Rusijos centriniam bankui mėginant sulėtinti rublio vertės smukimą išleista 90 mlrd. JAV dolerių (251 mlrd. litų).

Anot Maskvoje įsikūrusiosios Aukštosios ekonomikos mokyklos Plėtros centro vadovo pavaduotojo Valerijaus Mironovo, per artimiausius dvejus metus V. Putinas gali išleisti daugiau nei pusę Rusijos juodai dienai sukauptų atsargų, gelbėdamas biudžetą, įsiskolinimų liūne skęstančias įmones ir bankus, o taip pat mėginamas išgelbėti rublį nuo visiško kracho.

„Rezervai bus išeikvoti, tačiau to nepakaks“, - įsitikinęs nepriklausomas politikos analitikas Dmitrijus Oreškinas. „Jiems teks riboti socialines išmokas, o atlyginimai valstybės tarnautojams nebus keliami, atsižvelgiant į infliaciją“, - pridūrė jis.

Rusijos biudžetui jau dabar yra iškilę rimti pavojai.

Anot ekonomisto Neilo Shearingo iš „Capital Economics Ltd.“, net jei rublio vertė ir naftos kainos daugiau nebesmuks, o išlaidos išliks tokios, kokios yra dabar, 2015 m. biudžeto deficitas sieks 2,2 proc. BVP, o tai būtų didžiausias biudžeto deficitas nuo 2010 m.

Išlaidos savo ruožtu per pastarąjį dešimtmetį, N. Shearingo teigimu, didėjo po 10 proc. per metus. 2000-2008 m. rusų atlyginimai per metus didėjo po 15 proc., o po 2009 m. šalį ištikusios ekonominės krizės 2010 m. šis augimas sulėtėjo ir sudarė 5 proc.

Anot D. Oreškino, dėl politinių priežasčių V. Putinas negali mažinti išlaidų karinių ir policijos pajėgų reikmėms, nes būtina stiprinti saugumo pajėgas, kuriomis būtų galima pasinaudoti kilus neramumams šalyje.

Tai reiškia, V. Mironovo teigimu, kad Rusijos vyriausybei teks riboti investicijas, socialines išmokas ir atlyginimus.

N. Shearingas įsitikinęs, kad dėl socialinių išmokų karpymo sulauksime vis daugiau protestų, tačiau nėra aišku, ar to pakaks paveikti V. Putiną.

Jo teigimu, neramumai gali turėti dvejopą poveikį. „Pirma, jie gali priversti V. Putiną atvėsti ir ieškoti taikesnio dialogo su Vakarais, tačiau taip pat jie gali užtikrinti jam dar stabilesnę poziciją ir padidinti Rusijos ekonominę izoliaciją ir nacionalizmą“, - mano N. Shearingas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (762)