Naujas sutarimas perbraižys Lietuvos prekybos centrų žemėlapį

Prekybos tinklą „Rimi“ valdanti švedų bendrovė „ICA Gruppen“ oficialiai patvirtino, kad dėl „Iki“ parduotuvių įsigijimo kalbasi su jo savininkais. Kaip Lietuvos mažmeninės prekybos rinką paveiktų toks sandoris ar jį įgyvendinus „Iki“ pavadinimas išnyks?

Lietuvoje veikia 30 „Rimi Hypermarket“ ir 25 „Rimi“ prekybos centrų, bendrovė „Palink“ valdo 233 „Iki“ ir „Iki Express“ parduotuves. „Maxima LT“ skelbia valdanti 240 parduotuvių. Vadinasi, jei susijungtų „Rimi“ ir „Iki“, naujas tinklas pagal parduotuvių skaičių aplenktų „Maxima“.

„Sodros“ duomenimis, prekybos tinklą „Iki“ valdanti bendrovė „Palink“ turi 7357 darbuotojus, o „Rimi Lietuva“ – 3375. Taigi, bendras dviejų tinklų darbuotojų skaičius būtų 10,7 tūkst. Pagal šį rodiklį vis dar pirmautų „Maxima LT“, turinti 16,5 tūkst. darbuotojų.

„Euromonitor International” rinkos analitikė Jekaterina Smirnova DELFI komentavo, kad skaičiuojant pinigine verte, 71 proc. visos maisto priekių rinkos šiuo metu dalijasi keturi didžiausi prekybos tinklai.

„Žiūrint į pastaruosius dešimt metų, „Maxima“ sugebėjo išlaikyti stabilią lyderio poziciją, siekiančią 37 proc. visos maisto prekių rinkos. Susijungus „Palink“ ir „Rimi Lietuva“ įmonėms, bendras jų parduotuvių skaičius viršytų „Maximos” parduotuvių skaičių, tačiau rinkos dalis sudarytų tik apie 22 proc.

Turėdamos tokią rinkos dalį sujungti tinklai nesugebės aplenkti „Maximos“ pagal apyvartą ir užimti pirmos vietos Lietuvos maisto prekių rinkoje. Iš kitos pusės, susijungimas padėtų sustiprinti „Palink“ ir „Rimi“ pozicijas bei konkurenciją kitų rinkos žaidėjų atžvilgiu, pavyzdžiui, „Lidl“, kuris akivaizdžiai nusiteikęs ryžtingai ir planuoja toliau didinti savo parduotuvių skaičių“, – komentavo analitikė.

Penktadienį išplatintame pranešime prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė situaciją pakomentavo taip:

„Esame patenkinti 2016 metais pasiektais įmonės rezultatais bei vykdoma verslo strategija. Turėdami tvirtą ekonominį pagrindą esame pasiruošę ateities iššūkiams. Žinoma, būdami antru pagal dydį mažmeninės prekybos tinklu Lietuvoje, esame įsipareigoję savo darbuotojams bei akcininkams, nuolat stebėti rinkoje pasitaikančias galimybes.

Kaip ir „ICA Gruppen“, prekybos tinklas „Iki“ pabrėžia: šiuo metu joks susitarimas tarp šalių nėra pasiektas ir nėra prielaidų, kad susitarimas bus pasiektas apskritai. Prekybos tinklas „Iki“ ir toliau nuosekliai laikosi pasirinktos strategijos, tad diskusijos su „ICA Gruppen“ tėra tik viena iš potencialių galimybių ateities vystymuisi.“

Ar po susijungimo išliktų „Iki“?

Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje sujungus dvi bendroves neretai paliekamas vienas jų prekės ženklas. Pavyzdžiui, knygynų „Pegasas“ savininkams nupirkus „Baltų lankų“ knygynų tinklą, per kelerius metus jų pavadinimai buvo suvienodinti. Vasarą Vilniuje parduotas sporto klubas „Victoria Gym“ taip pat buvo pervadintas ir tapo „Impuls“.

Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys Rytis Buračas atkreipė dėmesį, kad „Rimi“ ir „Iki“ tinklai turi skirtingas verslo strategijas. „Rimi“ turi didžiules parduotuves didžiuosiuose miestuose, o „Iki“ susikoncentravęs į maisto produktus ir būtiniausias prekes mažose parduotuvėse visoje šalyje:

„Rimi“ „hypermarketai“ yra tiesioginis atsakas dideliems konkurentams, tokiems kaip, tarkime, didžiosios „Maximos“ arba „Norfos“. Įsigijęs „Iki“ „Rimi“ akcininkai gautų didžiulį tinklą parduotuvių, kurios yra vidutinės ir mažesnės, o savo „hyperiais“ uždengtų visą kitą didžiųjų parduotuvių segmentą didmiesčiuose. Tokiu atveju išeitų didelis darinys.

Neaišku, kaip jie pasielgtų, ar įvyktų „rebrandingas“, prekinio ženklo pakeitimas. Į šitą klausimą atsakyti negalėčiau. Galbūt kai kuriais atvejais verta išlaikyti du prekinius ženklus. Savininkų pasikeitimas nebūtinai reiškia, kad kuris nors prekinis ženklas turės išnykti. Integravę logistikos sistemas, bendras apskaitas ir kitus procesinius dalykus Jie tiesiog sutaupys didelę dalį kaštų. Koks bus sprendimas dėl prekinių ženklų keitimų, parodys ateitis“.

Marketingo strategijos konsultantas Linas Šimonis atkreipė dėmesį, kad „Rimi“ ir „Iki“ tinklai stokoja išskirtinumo:

„Jei pažiūrėtume į Lietuvos rinką, realiai tik du ir dabar atėjęs trečias tinklas turi aiškų išskirtinumą. „Maxima“ yra didžiausia: didžiausias tinklas, didžiausios parduotuvės, akcijos ir kt. „Norfa“ – pigiausia, nors pigiausio tinklo karūną dabar nori užsidėti „Lidlas“.

Na, „Iki“ nedidelės parduotuvės šalia namų, viskas gerai. Su „Rimi“ sudėtinga – kažkada nesėkmingai bandė kopijuoti „Maximą“, dabar lyg bando parodyti, kad ten truputį kitokios, brangesnės, bet geresnės prekės, tačiau parduotuvių dydis nelabai tinkamas. Žodžiu, šie du tinklai palyginti su kitais turi gana silpną strategiją“.

Galimą jų susijungimą pašnekovas palygino su DNB ir „Nordea“ bankų jungtuvėmis. Esą jie neišsiskiria iš kitų konkurentų, o kai to nėra, negali konkuruoti, dėl to marketinginės problemos sprendžiamos susijungimo būdu.

„Jei pasikeistų „Rimi“ ir „Iki“ pavadinimas, reikėtų keisti daug kitų dalykų. Jei norima patenkinti tik akcininkų ego, tai pavadinimai pakeičiami mechaniškai ir tada kažkas išnyksta. Vis dėlto šių tinklų formatas absoliučiai skirtingas. „Iki“ parduotuves pavadinti „Rimi“ būtų visai nelogiška, nebent būtų perdaromi jų formatai, peržiūrimas asortimentas ir t.t. Tada taip“, – svarstė L. Šimonis.

Jis stebėjosi, kodėl „Iki“ tinklo parduotuvės nebuvo perdarytos po to, kai jas nupirko Vokietijos bendrovė „Rewe“: „Pačioje Vokietijoje „Rewe“ yra iš tikrųjų aukštesnio lygio tinklas, toks, kokį čia bando padaryti „Rimi“. „Rewe“ savininkų vietoje Lietuvoje būčiau padaręs „Rewe“ parduotuves – viskas būtų gražiai pavykę, būtų vokiškos tvarkos ir viskas būtų kur kas geriau“.

Anot pašnekovo, net ir pavykus sandoriui, būtų logiška išlaikyti du atskirus tinklus, nes jie netinka vienas kitam: „Tokių pavyzdžių yra kai pas tą patį savininką yra keli tinklai, keli „brendai“, kurie aptarnauja visiškai skirtingus pirkėjus ir turi skirtingus išskirtinumus“.

Apie sandorį teigia sužinoję iš žiniasklaidos

„Maxima Grupės“ generalinis direktorius Alvydas Šustikas tikino, kad nors anksčiau ir būta įvairių kalbų, patikimesnė informacija apie galimą „Rimi“ ir „Palink“ susijungimą bendrovę pasiekė tik iš žiniasklaidos. Oficialios informacijos apie galimą sandorį jo atstovaujama bendrovė neturi.

„Galimas „Rimi“ ir „Palink“ sandoris atspindi šiuo metu vykstančias pasaulines verslo konsolidacijos tendencijas – verslas jungiasi ir stambėja.

Kaip rinkos dalyvis, „Maxima“ kasdien stengiasi patenkinti įvairius labai skirtingų pirkėjų poreikius, nes dėl demografinės situacijos, emigracijos bei konkurencinės aplinkos pirkėjų šalyje mažėja. Dėl to pastanga išsaugoti kiekvieną pirkėją aktuali kasdien, nepriklausomai nuo pokyčių prekybos rinkoje.

Vertinant vartotojo aspektu, pirkėjams reikės priprasti prie pokyčio, nes dalies jų šis tinklas, matyt, yra mėgstamas. Kita vertus, vieno žaidėjo derybinės galios išaugimas gali būti naudingas vartotojui, nes prekybos tinklas turės daugiau galimybių su tiekėjais susitarti dėl palankesnės kainos“, – komentavo direktorius.

Bus reikalingas leidimas?

Konkurencijos tarybos (KT) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Račickaitė informavo, kad pranešimo apie koncentraciją „Rimi” akcininkams ketinant įsigyti prekybos tinklą „Iki” KT nėra gavusi.

„Svarbu paminėti, kad apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti KT ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 14,5 mln. Eur ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 1,45 mln. Eur. Pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas KT iki koncentracijos įgyvendinimo.

Per 1 mėn. KT turi priimti nutarimą dėl leidimo vykdyti koncentraciją arba priimti nutarimą toliau nagrinėti pranešimą apie koncentraciją. Kai kuriais atvejais, kai reikia įvertinti, ar dėl įmonių susijungimo nebus reikšmingai apribota konkurencija tam tikroje rinkoje, koncentracijų nagrinėjimo procedūra gali tęstis iki 4 mėn.“ – komentavo KT atstovė.