aA
„Visų pirma, mes pasigedome rimtos diskusijos, manome, kad tas kėlimas labiausiai susijęs su kitais metais ateisiančiais rinkimais“, – laidoje „DELFI diena“ naujienas apie bankų mokestį įvertino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Siūlomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas, parodė Lietuvos bankų asociacijos atlikta (LBA) preliminari bankų turto mokesčio poveikio analizė. Anot LBA, mokesčio įvedimas skaudžiai atsilieptų ir visai šalies ekonomikai. Ilgalaikė žala gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų.

Pakils paslaugų kainos

Anot analizės vadovo Viliaus Tamkvaičio, toks mokestis taip pat lemtų bankų paslaugų pabrangimą iki 8 proc. – apie 0,64 euro per mėnesį.

„Mes nepaskelbėme, kad tai nuguls ant vartotojų pečių, bet mūsų analizė rodo, kad toks mokestis neišvengiamai padidintų bankų palūkanas. Aš esu tikras, kad nei vienas bankas nepriims tokio sąmoningo sprendimo, kad štai mes pakelsime palūkanas dėl to, kad įvestas mokestis. Tiesiog begalė mokslinių straipsnių rodo, kad bet kokie mokesčiai verslui nugula vartotojui. Galiausiai rinkos pasiūlos ir paklausos dėsniai viską sudėlios taip, kad pakils paslaugų kainos. Bet, kaip ir minėjau, tai nėra rinkos dalyvių sprendimas. Tiesiog taip veikia ekonomika“, – laidoje sakė V.Tamkvaitis.

Vilius Tamkvaitis
Vilius Tamkvaitis
© DELFI / Andrius Ufartas

Jis teigia, kad būsto paskolų maržos yra apie 2 ir 4 dešimtąsias procento. Preliminariu LBA vertinimu, atliktu pritaikius ekonominių scenarijų modelius, naujas mokestis ypač atsilieptų būsto paskolų kainoms ir turėtų įtakos daugybės šeimų gyvenimui. Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola.

„Reikia suprasti tai, kad mokestis būtų taikomas tik naujai pasirašomoms sutartims, tačiau mokestį mokėti tektų ir už jau esamas sutartis. Tie esamų sutarčių kaštai kažkur turi pasidėti. Jie neišvengiamai nuguls naujų sutarčių sąskaita“, – DELFI kalbėjo V.Tamkvaitis.

Ragina diskutuoti dėl formos

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas tikina, kad tektų diskutuoti, kokia turėtų būti to mokesčio forma, kad nepaliestų vartotojų.

Valius Ąžuolas, Robertas Dargis, Vilius Tamkvaitis
Valius Ąžuolas, Robertas Dargis, Vilius Tamkvaitis
© DELFI / Andrius Ufartas

„Galutinius taškus susidėliosime tada, kai įstatymo forma ateis į Seimą. Aš tikrai drįsčiau prieštarauti, kad pabrangs visos paslaugos. Reiktų turtbūt pasižiūrėti į Lenkijos ir Latvijos pavyzdžius. Žinoma, turime pripažinti, kad Lietuvoje įkainiai ir įvairūs mokesčiai yra vieni didžiausių, bankų pelnai taip pat yra vieni didžiusių Europos Sąjungoje. To irgi negalima paneigti. O ar bankai turi galimybę mokėti tą mokestį, turbūt sakyčiau turi, tik klausimas, kiek ir nuo ko vertinsime. Reiktų diskutuoti, kokia turėtų būti ta forma, kad nepaliestų vartotojų. Kitas analogiškas pavyzdys – švedai planuoja įvesti papildomą bankų mokestį, kuris bus skirtas krašto gynybai. Tai klausimas: jeigu Švedijoje gali atsirasti toks mokestis, kodėl negali atsirasti Lietuvoje“, – sakė jis.

Lėtėjant ekonomikai trūksta diskusijos

Tuo tarpu R.Dargis pabrėžė, kad labai pasigedo diskusijos. Anot jo, mes visiškai nediskutavome, kokį poveikį ekonomikai duotų šie mokesčiai.

„Mano galva, reikėtų kalbėti apie pamatinius dalykus. Mes visiškai neseniai kalbėjome su finansų ministru ir jis sakė, kad dar jokių projektų nėra net matęs. Taigi, kaip suprantu, mes kalbame hipotetiškai, kad gali būti, kad taip bus, bet jeigu grįžtume metus atgal, labai gerai atsimenu, kad 2018 metų pavasarį, kada Vyriausybės vadovo buvo akcentuoti tektoniniai mokesčių pakitimai, kurie buvo absoliučiai išdiskutuoti. Seimas taip pat buvo stipriai įjungtas, įvardytos pasekmės. Tie mokesčiai buvo priimti, o po to penkios didžiausios verslo organizacijos, valdančios turbūt 90 proc. Lietuvos verslo, profesinės sąjungos kartu su Vyriausybe, pasirašė nacionalinį susitarimą, kuriame fiksavo, kad šis mokesčių pakitimas yra paskutinis šioje kadencijoje ir kitų pakitimų daugiau nebebus.

Robertas Dargis
Robertas Dargis
© DELFI / Andrius Ufartas

Mes visiškai nediskutavome, kokį poveikį ekonomikai duotų šie mokesčiai. Visuomenėje net nėra diskusijos, nei tarp valdančiųjų, nei Vyriausybėje. Prieiga prie kapitalo šiandien Lietuvoje yra be galo prasta, jeigu mes šiandien kalbame apie ekonomikos lėtėjimą, be abejonės Lietuvoje tos pasekmės bus jaučiamos. Bankai ir taip labai sunkiai duoda paskolas, o visų kitų alternatyvų mes neturime. Rizikos kapitalo fondai, pensiniai fondai, draudiminiai fondai – beveik nedalyvauja ekonomikoje. Šiandien gauti pinigų plėtrai, ypatingai regionuose, yra be galo sunku.

O ką mes dabar darome? Mes dar sunkiname tuo ciklo momentu, kada lėtėja ekonomika, sunkiname prieigą prie kapitalo ir branginame kapitalą. Taigi, visų pirma, mes pasigedome rimtos diskusijos, manome, kad tas kėlimas labiausiai susijęs su kitais metais ateisiančiais rinkimais. (…) Mes darome didžiausią žalą, nes žmonės nebetiki šia valstybe“, – DELFI laidoje kalbėjo R.Dargis.

2008 metų klaidos bankai daryti nenori

R.Dargis taip pat pabrėžė, kad bankai dabar elgiasi labai pamatuotai ir tos kreditų politikos, kokia buvo 2006-2008 metais, nedaro.

„Po 2008 metų verslas atsargiai žiūri į paskolas iš bankų, nes turime tyrimą, iš ko vyksta verslo plėtra. Verslo plėtra pirmiausia vyksta iš savo pinigų.Verslas taupo savo pinigus ir juos deda į įmonių plėtrą. Antras šaltinis yra europinės, struktūrinės paramos ir tik trečioje vietoje yra finansų kapitalo rinkos galimybės. Šiandien be abejonės įmonės yra suinteresuotos iš savo uždirbtų pinigų atsidėti atsargai, nes visi dar pamena 2008 metų ir 2009 metų kančias, kai bankai paprašė grąžinti paskolas, kai įmonės užsidarydavo. Bankai dabar elgiasi labai pamatuotai ir tos kreditų politikos, kokia buvo 2006-2008 metais, nedaro“, – sakė R.Dargis.

Naujo mokesčio poveikį pajustų ir verslas

DELFI primena, kad Analizė taip pat parodė, kad bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Prognozuojama, kad būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8-4,6 proc. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiesiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą.
LBA skaičiavimais, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau, o tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.

Naujo mokesčio poveikį pajustų ir verslas – paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc. Tyrimų duomenimis, paskolos verslo plėtrai į bankus kreipiasi apie 66 proc. šalies įmonių, ypatingai regionuose. Pablogėjus įmonių skolinimosi galimybėms, 17-35 mln. eurų susitrauktų ir bendrasis vidaus produktas (BVP).

„Realiausias diapozonas, kuriame galėtu kilti palūkanos – 0,4 proc. punktų iki 1,4 proc. punktų. Lenkijoje įvedus tokį mokestį jos augo 1,1 proc. punktų“, – sakė analizės vadovas Vilius Tamkvaitis.
LBA vadovas Mantas Zalatorius perspėjo, kad siūlomas mokestis bankams atneš daugiau žalos nei naudos.

„Atlikę preliminarią analizę, jaučiame pareigą įspėti visuomenę, institucijas bei politikus, kad toks mokestis atneštų daugiau žalos nei naudos, o pati jo idėja nesuderinama su lygiateisiškumo principais ir ekonomine logika. (...) Nenorime politikuoti ar dalyvauti rinkiminiuose politiniuose žaidimuose. Lygiai taip pat nenorime gąsdinti visuomenės. (...) Šie skaičiavimai turėjo būti atlikti projekto rengėjų. (...) Negalime daryti tokių nepamatuotų sprendimų“, – teigė LBA vadovas Mantas Zalatoriaus.

V. Tamkvaitis taip pat teigė, kad bankų pelnas Lietuvoje vienam gyventojui bankų sektoriuje yra vienas mažiausių Europoje, o toks mokestis turės neigiamą įtaką finansų sektoriaus patrauklumui investuotojams bei investicijų grąžai.

„Mokesčio įvedimui reikalinga kaštų naudos analizė ir išsami diskusija. Tai yra sisteminis mokestis, kuris paveiks visus ir visą ekonomiką“, – pridūrė M. Zalatorius.

ELTA primena, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) teikiamu projektu siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
2.4000

Vengrijos degalinėse ribojamas degalų pardavimas

Vengrijoje lengvųjų automobilių vairuotojai nuo penktadienio Vengrijos kompanijai MOL ir Austrijos...

Siūlymai dėl MMA didinimo piktina darbuotojus: tarsi saldainis ant meškerės (3)

Naujus minimalios algos skaičiavimus pateikęs, bet palaukti rudens raginantis Lietuvos bankas...

Šiemet registruota mažiau netaršių automobilių

Šiemet sausį–gegužę netaršių automobilių registruota šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu...

Keliones Europoje sutrikdė „Ryanair“, „Brussels Airlines“ streikai

„Ryanair“ ir „Brussels Airlines“ darbuotojų streikas dėl atlyginimų ir darbo sąlygų...

Seime – siūlymas supaprastinti garažų savininkų susirinkimų tvarką

Seimas spręs, ar supaprastinti garažų bendrijų savininkų susirinkimų tvarką.

Top naujienos

Delfi Plius

Putinas seniai nekenčia Lukašenkos: norėjo nuversti ir susivaldė tik dėl vienos priežasties (1)

V. Putinas seniai nekenčia A. Lukašenkos ir kūrė planus, kaip 2020 metais vykusiuose Baltarusijos...

Švytinti pasaulio čempionė Meilutytė: emocijos kalba pačios už save specialiai „Delfi“ iš Budapešto

Rūta Meilutytė auksiniu akordu užbaigė pasaulio plaukimo čempionatą Budapešte. Prie iškovotos...

Lukašenka: sankcijos Kaliningrado tranzitui laikytinos karo paskelbimu

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka šeštadienį susitikime su Rusijos...

Fantastika: Meilutytė iškovojo pasaulio čempionato auksą (9)

Budapešte besibaigiančiame pasaulio plaukimo čempionate Rūta Meilutytė iškovojo antrą...

Delfi PliusAndreas Kluth

„Bloomberg“: Kaliningradas – Europos bėdų simbolis

Rusijos Kaliningrado eksklavas – iki 1946 metų žinomas vokišku Kionigsbergo pavadinimu...

Po siaubingos avarijos – ypatingos kančios: sunkiai sužalotą moterį parnešė į namus ir davė 70 eurų

Važiuodamas atbulas siuntų bendrovės kurjeris nepastebėjo, kaip partrenkė ir sunkiai sužalojo...

Delfi PliusKristina Pocytė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Zelenskis įspėjo Europą dėl Rusijos agresijos: netikėtumai gresia ir Lietuvai (2)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad ši savaitė bus ne tik istorinė, bet...

Karas Ukrainoje. Meras: Sjeverodoneckas visiškai okupuotas Rusijos, perspėja mieste likusius ukrainiečius (4)

Ukrainai buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungos nares statusas ir tai, anot šalies...

Darbas užsienyje, šeima – Lietuvoje: psichologė pataria, kaip išsaugoti santykius

Noras užsidirbti , pasisemti patirties ar išmokti naujų dalykų dažną lietuvį išvilioja kurį...

Nauja turistų pramoga Sakartvele – kvapą gniaužiantis pėsčiųjų tiltas virš kanjono

Naujasis pėsčiųjų tiltas, nutiestas virš įspūdingo kanjono Sakartvelo Calkos regione,...