„Man atrodo, kad bendras pritarimas Seime yra jaučiamas, o klausimas, kaip pinigus panaudoti, matyt, yra aštriausias. Man atrodo, kad krašto apsauga yra visuotinis gėris, kurį finansuoti tikrai reikia, o jo poreikiai šiuo metu yra išaugę“, – laidoje „Iš esmės“ teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, opozicijos siūlymas iš bankų solidarumo mokesčio kompensuoti dalį gyventojų būsto paskolų palūkanų yra netikslingas. Toks mechanizmas veikė iki 2008 m. pasaulinės finansų krizės, tačiau po to jo buvo atsisakyta, o reikalavimai būsto paskoloms smarkiai sugriežtinti.
„Po finansų krizės buvo sugriežtinti atsakingo skolinimo nuostatai, dabar yra vertinamas žmogaus gebėjimas grąžinti paskolą net ir šoko scenarijaus atveju, kai bazinės palūkanų normos kiltų iki 5 proc. Dabartinės palūkanos dar nesiekia to maksimalaus lygio, vėluojamų grąžinti paskolų dalis taip pat vis dar nėra linkusi augti“, – kalbėjo ministrė.
Investuotojų akyse – politinė rizika
Laidoje dalyvavusi Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad bankų sektorius vieningai palaiko poreikį stiprinti šalies gynybą, tačiau jei jau mokestis vadinamas „solidarumo“, tai prie jo turėtų prisidėti visi valstybėje veikiantys subjektai.
„Užsienio investuotojai į šitą mokestį žiūri kaip į tęstinį politinį puolimą prieš bankų sektorių. Nes jie ir taip moka trečdaliu didesnį pelno mokestį, kuris pernai iš laikino tapo nuolatiniu. Ir dabar dar vienas mokestis“, – kalbėjo E. Čipkutė.
Pasak jos, argumentas, kad rekordiniai bankų pelnai priklauso ne nuo jų veiklos, o nuo Europos centrinio banko (ECB) sprendimų didinti bazines palūkanų normas, neįtikina, nes, pavyzdžiui, buvo verslų, kurie rekordinius pelnus gavo dėl pandemijos.
„Tai yra ilgalaikiai užsienio investuotojai. Ir jie savo investicijas vertina ne pagal vieno mėnesio ar vienų metų rezultatus. Šiais metais yra taip, kitaip gal bus kitaip. Ilgalaikės investicijos į šį sektorių nėra tokios pelningos, kaip atrodo. Dėl to ir tų užsienio investuotojų šiame sektoriuje nėra daug“, – tikino LBA vadovė.
Pasak jos, investicinė aplinka Lietuvoje užsienio investuotojams jau ima atrodyti „politiškai nestabili, o su politine rizika dirbti jie nemoka ir nenori“.
Tačiau G. Skaistė teigė mananti, kad nauji žaidėjai į Lietuvos komercinių bankų rinką neateina ne dėl įvedamo solidarumo mokesčio, o dėl to, kad mūsų rinka maža, o atėjimo kaštai – dideli.
Opozicija žada palaikyti
Laidoje „Iš esmės“ dalyvavęs Socialdemokratų partijos atstovas Gintautas Paluckas teigė nemanantis, kad Vyriausybė nusitaikė į bankus. Anot jo, pagrindinis tikslas yra subalansuoti viešąsias išlaidas ir pajamas ir reaguoti į ECB sprendimų sukeltą šalutinį efektą, kuris yra pozityvus bankams ir negatyvus paskolų turėtojams.
G. Palucko teigimu, bankų solidarumo mokestis yra reikalingas, todėl net jei valdantieji nesurinks pakankamai balsų jo įvedimui, opozicija prisidės, kad įstatymas būtų priimtas. Tačiau politikas kelia klausimų dėl to, kaip į biudžetą surinktos papildomos lėšos bus panaudotos.
„Mes visi norime padėti krašto gynybai, bet, žinia, moderni ginkluotė, haubicos, neguli lentynose, tiekimo laikotarpis siekia 2-4 metus. Ir tuo laikotarpiu būtų galima spręsti kitas problemas, ar tai būtų padidėjusios namų ūkių palūkanų išlaidos, ar galbūt kelių fondo papildymas, nes tiltai griūva“, – kalbėjo socialdemokratas.
Tuo metu finansų ministrė G. Skaistė teigė, kad haubicų iš bankų solidarumo mokesčio pirkti niekas ir neketina. Pasak jos, surinkti pinigai bus investuojami į karinės ir dvigubos paskirties infrastruktūrą.
„Tai yra ir oro uostai, privažiavimo keliai prie poligonų – tai, kuo naudosis ir žmonės, ir kas bus reikalinga, kad sunkioji ginkluotė galėtų atvykti į Lietuvą. Nes per keletą metų reikia pasirengti sąjungininkų priėmimui visa apimtimi“, – aiškino ministrė.
Pasak jos, opozicijos siūlymai dalyti pinigus palūkanoms kompensuoti tik didintų infliaciją, o bankų solidarumo mokestis yra netikėtos lėšos, kurias reikėtų skirti netikėtiems poreikiams. Rusijos karo Ukrainoje sukelta būtinybė didinti krašto apsaugos finansavimą būtent tai ir yra.
Kreipėsi į Europos Komisiją
Ginčai, kaip panaudoti bankų solidarumo mokesčio lėšas, gali būti dar nenušauto briedžio dalybos, kadangi Lietuvos bankų asociacija dėl naujojo mokesčio kreipėsi į Europos Komisiją ir siekia, kad jis būtų pripažintas neteisėtu.
„Manome, kad tai yra neteisėta valstybės pagalba kitiems sektoriams, kurie taip pat turėjo šiek tiek didesnį pelną. O valstybės pagalbą Europoje tvirtina tik Europos Komisija“, – teigė LBA prezidentė E. Čipkutė.
Bet G. Skaistė aiškino, kad tokia argumentacija yra pritempta, kadangi mokestis nutaikytas į grynųjų palūkanų pajamas, o kiti sektoriai tokių pajamų apskritai nėra.
Pasak E. Čipkutės, bankai, kaip labai specifinis sektorius, niekur nėra labai mėgstami, tačiau tik Lietuvoje ši tendencija yra politizuojama, o kai kurios politinės jėgos kovą prieš bankus net paverčia savo rinkiminių kampanijų dalimi.
Tačiau G. Paluckas teigė, kad kaltę dėl prastos reputacijos turėtų prisiimti ir patys bankai, nes jie, siekdami išlaikyti savo pelno maržas, mažina savo paslaugų kokybę ir prieinamumą visuomenei, ribodami bankomatų tinklą ar galimybes gauti paslaugas skyriuose.
Susiklostė išskirtinės aplinkybės
Jam pritarė ir finansų ministrė, pasak jos, diskusijos suvedimas į tai, kad solidarumo mokestis priimamas, nes žmonės nemėgsta bankų, yra labai supaprastintas ir bankams gynybiškai patogus argumentas.
„Įstatymas yra teikiamas ne todėl, kad kažkas mėgsta ar nemėgsta bankų, o todėl, kad yra susiformavusios išskirtinės aplinkybės, kurios susidarė dėl priimtų sprendimų, tiek valstybės mastu, tiek Europos Sąjungos. Dosni valstybės pagalba per pandemiją davė rekordinio indėlių augimo efektą. O didesnės palūkanos už paskolas mokamos, nes ECB valdo infliaciją. Yra daug aplinkybių, kurios nepriklauso nuo bankų“, – teigė G. Skaistė.
Paklausta, ar Lietuva gali kaip nors nukentėti dėl sprendimo įvesti bankų solidarumo mokestį, LBA vadovė E. Čipkutė teigė, kad tai reikš mažesnes investicijas, nes investuotojams šis sektorius Lietuvoje nebus įdomus.
„Valstybė priiminėja sprendimus, investuotojai juos visus gerbs, bet kiekvienas individualiai spręs, ar jam patrauklu čia dirbti ir kiek patrauklu. Ir jei mokestis bus priimtas, reikės labai daug metų, kad investuotojai atgautų pasitikėjimą šita valstybe“, – kalbėjo E. Čipkutė.
Tuo metu G. Skaistė teigė, kad pokalbiuose su investuotojais visų pirma girdi kalbant apie valstybės saugumą, energetinį saugumą, todėl šių sričių stiprinimas taip pat yra svarbus siekiant pritraukti investicijų.
