Reikalauja bitkoinų
Skaitytojas Mantas (vardas pakeistas, asmuo red.žinomas – DELFI) pasakojo taip pat sulaukęs tokio laiško.
Sukčiai savo laiškuose tikino įsilaužę į šantažuojamos aukos kompiuterį ir ne tik surinkę informaciją apie žiūrėtus pornografinius vaizdelius, bet ir užfiksavę vartotojo elgesį prieš internetinę kamerą. Be viso to taip pat tikinama, kad sukčiai įsilaužė ir socialinį tinkle „Facebook“ ir iš ten išsisaugojo visus draugų kontaktus.
„Jeigu norite, kad aš ištrinčiau šiuos duomenis ir jūs būtumėte saugus, jūs turite man atsiųsti mokėjimą per Bitcoin mokėjimų tinklą. Tam turite 72 val.“, – buvo rašoma laiške, o apgavikai už išgalvotą vaizdo įrašą pareikalavo ir 2 tūkst. dol. bitkoinais išpirkos, kitaip vaizdo įrašas bus paviešintas visiems draugams.
Ne mažiau įdomu ir tai, kad laiške vaizdo įrašas turi ir specialų pavadinimą, kur yra minimas žmogaus, kuriam jis siunčiamas, vardas. Tarkime, Mantas.mp4 ir pan.
Laiško pabaigoje priduriama, kad gavęs jį žmogus nebandytų sukčiauti, nes jo siuntėjas gali sekti visus jo žingsnius ir matys, kada laiškas bus perskaitytas.
„Aš žinau, kad tu tai gali sau leisti (sumokėti išpirką – DELFI), todėl nežaisk su manimi“, – taip skamba ir paskutinis laiško sakinys, kurį, beje, pasirašo anoniminis hakeris.
Visgi skaitytojas Mantas, kaip sakė, tokiu laiško turiniu nepatikėjo.
„Radau ne vieną tokį laišką, tai jei paieškočiau dar, tikrai dar daugiau tokių būtų. Tikrai nepatikėjau“, – pasakojo jis ir teigė, kad šiuo laišku socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino tik dėl to, nes jis kelia šypseną.
Vyras sakė nesuprantantis, ko tokie sukčiai tikisi ir kas jiems galėtų pervesti reikalaujamus pinigus.
„Juk tokie laiškai dažnai ateina, tai numiršta turtingas senelis ir siūlo 20 mln. Eur, tai dar kažkas“, – sakė Mantas.
DELFI susisiekus su policijos atstovais šie patikino, kad kol kas dėl tokių laiškų į policiją niekas nesikreipė.
Grėsmė reali
„Infobalt“ kibernetinės saugumo grupės vadovas Romualdas Lečickis sakė, kad šis laiškas ir, konkrečiai, apgaulės būdas, internete sklando jau kurį laiką, tačiau reali tikimybė, kad kažkas kameros pagalba išties užfiksavo kompromituojančius vaizdus, išlieka.
„Šiuo atveju, tai yra apgaulė, tačiau gali būti ir tokia pati, tačiau ne apgaulinga žinutė. Ji gali skambėti panašiai, bet būti tikra, reali“, – įspėjo jis.
Jo teigimu, tai įmanoma tuo atveju, jeigu vartotojas kompiuteryje atsitiktinai arba to nežinodamas paleido tam tikras programas, kurios yra kenkėjiškos, o jos davė priėjimą prie kompiuterio kameros.
Paklaustas, kaip atskirti, kada siųsti laiškai yra apgaulė ir tik bandymas išvilioti pinigus, specialistas sutiko atskleisti keletą dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
Pasak jo, dažnai apgaule užsiimančių sukčių laiškai būna parašyti anglų kalba, o jeigu ir išversti į lietuvių, tai ji būna netaisyklinga ir netinkama vartoti. Dar vienas dalykas, kuris gali reikšti, kad susidurta su sukčiumi yra tai, kad tokiuose laiškuose įprastai galima rasti daug nuorodų, ant kurių, tiesa, spausti nereikėtų.
Visgi jei kilo įtarimas, kad kažkas iš tiesų galėjo įsilaužti į jūsų kompiuterį, R. Lečickis patarė kreiptis į specialistą.
„Jis turėtų fiziškai patikrinti, ar kompiuteryje iš tiesų negyvena kokia kenkėjiška programa.
Viskas yra įmanoma“, – kalbėjo jis.
