Ketvirtadalis dirbančiųjų ar Darbo biržoje esančių asmenų Lietuvoje netrukus skaičiuos paskutinius metus iki pensinio amžiaus, o jaunimo tarpe vyrauja emigracinės nuotaikos. Tokia situacija labai skaudžiai ir greitai atsilieps darbo rinkai, rodo pirmą kartą Lietuvoje pristatyta Žmogiškųjų išteklių ataskaita.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Pirmadienį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje ataskaitą pristatęs Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitikas Gintautas Jakštas teigė, kad jei situacija nesikeis, visai netolimoje perspektyvoje, kai šeštą dešimtį gyvenantys asmenys pradės trauktis į užtarnautą poilsį, aktyvios darbo jėgos skaičius ims trauktis.

Specialistas atkreipė dėmesį, kad artimiausius dešimt metų ypatingą dėmesį reikia skirti geresniam specialistų paklausos ir pasiūlos suderinimui, jeigu norime bent kiek amortizuoti blogėjančią situaciją.

Skatins lankstumą ir galimybę persikvalifikuoti

MOSTA organizuotoje diskusijoje įvardyta liūdna Lietuvos darbo rinkos senėjimo prognozė turi ir kitą pusę – tokio amžiaus žmonės sudaro ne tik ketvirtadalį dirbančiųjų, šio amžiaus grupės asmenų yra daugiausia ir tarp nerandančių darbo.

Viena iš galimybių mažinti tokio amžiaus grupės asmenų nedarbingumą – perkvalifikavimas.

Diskusijoje dalyvavusi Darbo biržos vadovė Ligita Valalytė pabrėžė, kad šios grupės asmenų nedarbingumas susijęs ir su darbdavių požiūriu. Esą dauguma darbdavių ieško jaunų darbuotojų.

„Darbdaviai nuolat sako, kad trūksta darbo jėgos, todėl pradėjome galvoti, kaip spręsti šį klausimą, kalbėjo L. Valalytė. – Perkvalifikavimas yra svarbi dalis, bet ne visada jo reikia. Žmonės turi kai kurias kompetencijas, bet svarbu yra švietimas ir pokalbis su pačiais darbdaviais bei požiūrio dėl šios grupės asmenų įtraukimo keitimas.“

Anot L. Valalytės, šio amžiaus grupės asmenys, lyginant su gerokai jaunesniais darbuotojais, turi ir privalumų – tai lojalumas. „Labai dažnai kalbama, kad reikia jaunų žmonų, bet kai pradedame kalbėti ir ieškoti variantų, atsiranda darbdavių, kurie pradeda suvokti šios grupės privalumus. Tai lojalumas, jie nekeičia darbo vietos taip dažnai kaip jaunimas“, – kalbėjo Darbo biržos vadovė.

Kvalifikacijos keitimas – jau vykstantis procesas. „Pavyzdžiui, į IT specialistus dar 2015-2016 metais persikvalifikavo 1 proc., o pernai tokių buvo jau 3 proc.“, – teigiamą pokytį skaičiais įvardijo L. Valalytė.

Lietuva – ne išskirtinė

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pabrėžė, kad tokia senėjimo tendencija yra pastebima daugelyje šalių. „Mes ne išskirtiniai. Senėjimo tendencija yra globali. Gal dėl to, kad gerėja priežiūra, gerėja vaistų kokybė, žmonės ilgiau gyvena. Reiškia, reikia kažką sugalvoti, kad jie gyventų pilnavertį ir orų gyvenimą. Bet nebūtinai dirbti“, – kalbėjo R. Skyrienė.

Diskusijoje dalyvavusi VDU Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė tikino, kad „nebebus taip, kad visa gyvenimą dirbsime vienoje vietoje“. Jos teigimu, pensinis amžius priklauso ir nuo specialybės, tad kai kuriems persikvalifikavimas tikėtinas gana jauname amžiuje.

„Baigusius karjerą policijoje, kariuomenėje reikia perkvalifikuoti. Jie buvo išmokę tik vieną darbą“, – kalbėjo M. Ališauskienė. Šie asmenys į pensiją išeina ganėtinai anksti – maždaug nuo 45-erių, tad diskusijos metu buvo įvardyti kaip „jauni pensininkai“.

Atskleidė darbo rinkos trūkumus

MOSTA ataskaitoje rašoma, kad ieškančių nekvalifikuoto darbo yra dvigubai daugiau nei laisvų tokių darbo vietų. Anot G. Jakšto, nekvalifikuoto darbo vietas dažnai užima ir aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys.

„Iš kitos pusės, net ir aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys dažnai neranda darbo pagal specialybę dėl nenoro būti mobiliais šalies viduje“, – sakė L. Valalytė.

L. Valalytė taip pat įvardijo, kad dažnai į Darbo biržą ateinantys asmenys nori tobulėti tokiose srityse, kurios nėra paklausios, tad profesionalų darbas – juos nukreipti tinkama linkme.

Tad kokių profesijų atstovų trūksta labiausiai? L. Valalytė vardija: gydytojų, mokytojų, IT specialistų, elektrotechnikų, elektros įrenginių montuotojų ir panašiai. „Mokytojų trūkumas įžvelgiamas regionuose. Tai pavyzdys, kaip darbo rinkoje atsispindi mobilumo šalies viduje nebuvimas“, – įsitikinusi L. Valalytė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Atleistieji IAE darbuotojai remiamų darbo vietų nesirenka

Dėl suplanuotos mokesčių reformos turėtų keistis ir subsidijos įmonėms, įdarbinančioms...

„Akropoliuose“ vyksta „Jamam“ nuolaidų akcija (35)

Penktadienį ir šeštadienį prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ vyksta nuolaidų akcija...

Palanga išskėstomis rankomis jau laukia poilsiautojų: kokiomis maisto kainomis pasitiko (372)

Kaip privilioti kuo daugiau turistų šiltuoju sezonu, Palangos verslininkai jau gerai apgalvojo....

Sostinėje atgimė vienuolyną su skandalais palikęs baras (31)

Praėjusių metų rugpjūtį baro „ 7 fridays “ darbuotojai staiga turėjo susirinkti daiktus ir...

Lietuvos-Latvijos dujotiekio plėtros studijai – 175 tūkst. eurų ES parama (9)

Lietuvos ir Latvijos dujotiekių jungties pajėgumų didinimo studijai, kurią rengia...

Top naujienos

Palangą užplūdo poilsiautojai: vasaros kurorto šventė žmones sukvietė į begalę pramogų

Palangoje savaitgalį oficialiai paskelbus vasaros kurorto pradžią, čia sugužėjo begalė...

Atviras Justino Jankevičiaus interviu: šlovė baigsis ir vėl pardavinėsiu laikraščius sankryžoje (11)

Nors iš humoristo darbo galima užsidirbti, tai nėra profesija, LRT RADIJUI sako humoristas...

Lietuvą „brangakmeniu“ vadinantis Daviesas: daug NBA krepšininkų nesugebėtų žaisti Eurolygoje (52)

Vienu maloniausių šio sezono Lietuvos krepšinio gerbėjų atradimų tapęs Kauno „Žalgirio“...

Lietuvai stojant į turtingųjų klubą, išaiškėjo niūri statistika: „sublizgėjom“ antirekordais   (458)

Turtingųjų valstybių klubu pakrikštytoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (...

Tokių kaip šis gydytojas Lietuvoje – vienetai: gyvybes gelbsti smegenų trombus ištraukdamas per kirkšnį (69)

Išeminio insulto metu smegenų arteriją užkišus trombui , pradeda žūti smegenų ląstelės....

Maudynių sezonas: kur geriau nekišti kojos? (17)

Nuo balandžio lepinanti saulė jau įšildė daugumą vandens telkinių, tačiau hidrometeorologai...

Deginti pinigus yra nelegalu, bet tai padarius nutiktų keistas dalykas (115)

Deginti pinigus yra neprotinga. Tačiau ar žinojote, kad pinigų deginimas gali būti filantropijos...

Festivalio „Sportas visiems“ visiems „Džiaugsmo gimnastikos“ konkurso transliacija

Festivalio „Sportas visiems“ visiems „Džiaugsmo gimnastikos“ konkurso transliacija....

Pikul žaidžia atviromis kortomis: apie santuokos užkulisius ir kitus galimus Jasaičio romanus su žinomomis moterimis (302)

Pastaruoju metu kone visa lietuva stebi skaudžią dviejų žmonių santykių dramą. Susipykę...

Paaiškino, kodėl stiuardesės laiko rankas už nugaros (11)

Žmogų visada traukė dangus. Galbūt dėl to stiuardesės ir pilotai kelia didesnį...