Nauja finansų krizė gali kilti greičiau nei tikimasi

Niujorko universiteto profesorius Nourielis Roubini
įspėja apie artėjančią naują pasaulio finansų krizę. Finansų problemos Jungtinėse Valstijose, Europos skolų restruktūrizacija, ekonomikos stagnacija Japonijoje ir Kinijoje gali pridaryti naujų bėdų, mano profesorius. Pasaulio ekonomiką pakirsti grasina didelis nedarbas JAV, nuolat augančios naftos, maisto produktų kainos, didėjančios palūkanų normos Azijoje, sustojusi prekyba Japonijoje.

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas sako, kad N.Roubini įspėjimas yra visiškai pagrįstas.

„N.Roubini jau nuo 2005 m. prognozavo finansų krizę, kuri vis dar nesibaigė. Nepasakė, kada ji tiksliai prasidės, tačiau ji prasidėjo 2007 m. ir kaip matome dabar, tebesitęsia, nes Graikijos, Portugalijos skolų krizės yra šios krizės tęsinys. Nežinau, ar 2013 m. krizės prognozė yra tiksli, tačiau jo įžvalgos į krizės veiksnius yra pagrįstos, nes jis įrodė, kad gali teisingai įžvelgti tendencijas, priežastis.

Pernai jis yra išleidęs knygą, kuri vadinasi „Krizės ekonomika”. Pasak jo, šiuo metu pasaulyje yra susiklosčiusi tokia situacija, kad krizės yra nuolatinis būvis<…>”, - Žinių radijo laidoje „Finansai: faktai ir nuomonės“ sakė S. Jakeliūnas.

Pasak S. Jakeliūno, jau dabar galima matyti akivaizdžius naujos pasaulio finansų krizės ženklus.

„JAV skola yra pasiekusi tam tikrą lygį, kuomet ji palaikoma tik spausdinant naujus pinigus <…>. Kiek tai gali tęstis, sunku pasakyti, tačiau artėjama prie krizinės ribos. Jau minėtos euro zonos problemos. Jei Graikija bankrutuotų arba iš dalies reikėtų pertvarkyti jos skolą, tai labai smarkiai atsilieptų Graikijos skolos popierius įsigijusiems bankams <…>, o per juos ir Vokietijos ekonomikai”, - sakė analitikas.

Kauno technologijos universiteto Finansų katedros vedėja Asta Vasiliauskaitė taip pat mano, kad nauja finansų krizė gali kilti greičiau nei tikimasi.

„Pastaruoju metu situacija labai komplikavosi - nesėkmės vienos nevaikšto. Šiuo metu supuolė daug nepalankių aplinkybių. Ypatingai gąsdinanti tai, kad Europos Sąjunga susiduria su problema, jog šalys, esančios Sąjungoje, yra labai netolygiai išvystytos, jų finansinės drausmės suvokimas skirtingas. Dėl šios priežasties paskolų krizė smogė Europos Sąjungai.

JAV visada gyveno skolon. O ažiotažas kilo Kongresui neleidus padidinti JAV skolinimosi ribos. Jie tikriausiai riba leis padidinti, o tai reiškia, kad pasiskolintos lėšos bus naudojamos esamų įsiskolinimų vykdymui ir tokiu būdu bus palaikytas įvaizdis, kas JAV ekonomika yra pakankamai funkcionuojanti.

Japonijos ekonomika pastaruoju metu neturėjo spartaus augimo potencialo, o dabar situacija komplikavosi dėl įvykusios tragedijos. Visos šios aplinkybės, pasireiškusios vienu metu, gali padidinti riziką, kad krizės gali sutankėti – po 2007-2009 m. krizės, kita krizė gali ateiti daug greičiau, dar nespėjus atsigauti po paskutinės”, - sakė A. Vasiliauskaitė

Pasak A. Vasiliauskaitės, sukrėtimai pasaulio finansų rinkose neaplenks ir Lietuvos, nes Lietuva yra atvira ekonomika, todėl kilus krizei susitrauktų eksporto rinkos.